Duomenų rinkimo programos tikslams įgyvendinti naudojami keli duomenų rinkimo būdai
Lietuvos nacionalinės žuvininkystės 2025–2027 metų duomenų rinkimo programa (toliau – DRP Programa) patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2025 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 3D-55 „Dėl Lietuvos nacionalinės žuvininkystės 2025–2027 metų duomenų rinkimo programos patvirtinimo“. Pagal DRP Programoje numatytus reikalavimus renkami įvairūs DRP Programai įgyvendinti būtini žuvininkystės (verslinės ir mėgėjiškos žvejybos bei įžuvinimo) duomenys.
Žuvininkystės tarnyba iš turimų verslinės žvejybos duomenų suformuoja duomenų masyvus apie Lietuvos laivyno žvejybos pastangas, sugautus arba iškrautus kiekius pagal galutinių duomenų vartotojų užklausų formas bei struktūrą. Suformuoti duomenų masyvai teikiami arba per duomenų pateikimo platformas, tokias kaip InterCatch, RDBES, data.ices.dk/DataCalls, arba siunčiant excel failus atitinkamoms naudotojų grupėms: Europos Komisijai, Tarptautinei jūrų tyrinėjimo tarybai (TJTT, angl. ICES) ir jai priklausančioms ekspertų grupėms, Regioninėms koordinavimo grupėms (Regional Coordination Group Baltic and Regional Coordination Group North Atlantic, North Sea & Eastern Arctic (NANSEA), Regional Coordination Group Long Distance Fishery (RCG LDF).
Žuvininkystės tarnyba renka duomenis apie sugautus lašišų, šlakių ir ungurių kiekius mėgėjiškos žvejybos metu Baltijos jūroje ir vidaus vandenyse.
Baltijos jūroje žvejai mėgėjai gaudo lašišas ir šlakius naudodami pramogines vandens transporto priemones (labai retais atvejais – nuo kranto). Duomenys apie mėgėjišką žvejybą renkami ištisus metus arba tam tikrais žvejybos sezonais vykdant išvykas į jūrą, žuvų iškrovimo arba žmonių įlaipinimo-išlaipinimo vietas. Naudojant Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės (toliau – VSATPAR) registro duomenis apie išvykstančių pramoginių vandens transporto priemonių skaičių, atliekami skaičiavimai, kiek per metus žvejai-mėgėjai gali sugauti įvairių žuvų. Žuvininkystės tarnyba sukūrė žvejams-mėgėjams Baltijos jūroje skirtą mobiliąją programėlę e-Laimikis, kurios pagalba mėgėjiškos žvejybos duomenys bus renkami elektroniniu būdu ir panaudojami DRP Programos keliamiems tikslams, kartu įgyvendinant ir Kontrolės Reglamento Nr. (ES) 2023/2842 55 straipsnio nuostatas.
Lietuvos upėse, ežeruose bei Kuršių mariose žvejai-mėgėjai gaudo ungurius, lašišas ir šlakius. Duomenų rinkimui vidaus vandenyse yra taikomas žvejų mėgėjų apklausos būdas. Apklausos atliekamos elektroninėmis ir telefoninio ryšio priemonėmis arba tiesioginių interviu būdu. Respondentai apklausiami taikant kombinuotą CATI ir CAWI metodą: CATI (Computer Assisted Telephone Interview) atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal iš anksto paruoštus klausimus telefonu, atsakymus fiksuodamas klausimyne (ne mažiau 60 proc.). CAWI (Computer Assisted Web Interview) metu respondentas kvietimą dalyvauti tyrime gauna el. paštu su aktyvia nuoroda į elektroninį tyrimo klausimyną, kurį užpildo jam / jai patogiu metu (ne daugiau 40 proc.). Galutinis apklausos rezultatas – sugautų arba paleistų atgal į vandens telkinius žuvų kiekis. Iš viso 2025 m. apklausoje dalyvavo 1015 žvejų-mėgėjų.
Surinkti duomenys buvo pateikti TJTT Baltijos jūros žuvininkystės vertinimo darbo grupei (angl. Baltic Fisheries Assessment Working Group – WGBFAS), Baltijos jūros lašišų ir šlakių išteklių vertinimo darbo grupei (angl. Baltic Salmon and Trout Assessment Working Group – WGBAST), Ungurių darbo grupei (angl. Working Group on Eels – WGEEL) ir panaudoti metinės Europos Komisijai teikiamos ataskaitos apie Europos Sąjungos žvejybos laivyno ekonomiką (angl. Data call for economic, employment, effort datasets on the EU fishing fleets) rengimui.
Atnaujinimo data: 2025-05-07
Taip pat skaitykite:
Skaisčio ežeras Trakų rajone praturtintas Vištyčio ežero sykų jaunikliais
Į Krokų lankos ir Žaslių ežerus paleistos vienos paslaptingiausių žuvų – europiniai unguriai