Tęsiant INTERREG VI-A programos projekto veiklas Rusnėje stebima probiotinės mitybos įtaka sterkų augimui
Žuvininkystės tarnyba, bendradarbiaudama su Latvijos Maisto saugos, gyvūnų sveikatos ir aplinkos moksliniu institutu BIOR, tęsia INTERREG VI-Aprogramos projekto Nr. LL00133 „Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimas tobulinant Baltijos lašišų ir sterkų auginimo metodus, siekiant tvaresnių, atsparesnių ir sveikesnių žuvų populiacijų“ veiklas.
Įgyvendinant Projekto antrojo darbų paketo veiklas, Latvijoje ir Lietuvoje atliekamas bendras eksperimentas, siekiant nustatyti probiotikų poveikį sterkų mailiaus išgyvenamumui ir paauginimui uždarose recirkuliacinėse sistemose (URS). Esama svarių argumentų, kad probiotikai gali turėti teigiamos įtakos žuvų imunitetui, kas, įvertinus jų efektyvumą, teigiamai atsilieptų sterkų paauginimo kiekiui ir kokybei: paauginamų žuvų skaičiai ženkliai išaugtų ir jos būtų atsparesnės ligoms.
Latvijos ir Lietuvos žuvivaisos specialistai neslepia, kad dirbtinis sterkų veisimas reikalauja labai daug specifinių žinių. Sterkai – labai jautrūs stresui, todėl brandinant ir dirbtinai veisiant gamtoje sugautus reproduktorius, o vėliau inkubuojant apvaisintus ikrus bei paauginant išsiritusias mažas sterkų lervutes, susiduriama su daugybe iššūkių. Abiejų šalių specialistai sutinka, kad sunkiausia yra pripratinti šią žuvų rūšį prie dirbtinio sauso pašaro.
Įgyvendinant projektą 2024 m. spalio 29 d. iš Simno žuvivaisos skyriaus į Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos departamento Vakarų regiono žuvivaisos skyrių Rusnėje buvo pervežti 500 vnt. sterkų šiųmetukų, kurių bendras svoris – 4,5 kg. Vidutinis vieneto svoris – 10 g. Po savaitę trukusio karantinavimo, kurio metu sterkiukai buvo maudomi druskos tirpale, dėl išorinių pakitimų apžiūrėti mikroskopu, buvo lygiomis dalimis suleisti į keturis vandens baseinus. Pusė jų maitinamos įprastu pašaru, o kita dalis – praturtintu probiotikais.
Siekiant surinkti kaip įmanoma daugiau duomenų, padėsiančių įvertinti probiotinės mitybos poveikį sterkų augimui, kiekvieną dieną stebima vandens baseinuose kokybė: matuojama temperatūra, ištirpusio deguonies kiekis, vandens pH, spalva ir kt. Taip pat fiksuojami duomenys apie sterkų mailiaus mirtingumą, naudojamo pašaro tipą, dienos normą, šėrimo režimą.
Kartą per mėnesį atrinktiems sterkų jaunikliams atliekama biologinė analizė. Kiekviena žuvis sveriama, matuojamas jos kūno ilgis, vizualiai nustatomi klinikiniai požymiai (žiaunų dangtelio išsivystymo patologijos, pelekų pažeidimai ir kt.). Pirminiais duomenimis ženklaus augimo skirtumo tarp gaunančių probiotinį pašarą ir įprastą maistą žuvų neužfiksuota, išskyrus vieną atvejį – sterkiukas gaunantis pašarą su probiotikais pasiekė net 41 g svorį. Jo ilgis siekia 17 cm. Trečiajame Projekto veiklų etape surinkti duomenys bus sisteminami, analizuojami, lyginami tarpusavyje ir vertinami.
Įgyvendinus INTERREG VI-A programos projektą bus parengtos bendros biologinio saugumo gairės, kuriomis bus galima užtikrinti laikomų žuvų sveikatos būklę, vandens kokybės stebėjimą ir valdymą bei higienos taisykles, kurios prisidės prie auginamų žuvų gerovės ir palaikys sveikas ekosistemas taip pat apsaugos laukinių žuvų populiacijas.
Projekto „Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimas tobulinant Baltijos lašišų ir sterkų auginimo metodus, siekiant tvaresnių, atsparesnių ir sveikesnių žuvų populiacijų“ tikslas – skatinti tvarią Programos regionų socialinę ir ekonominę plėtrą, padedant juos padaryti konkurencingesnius ir patrauklesnius gyvenimui, verslui ir turizmui. Projektas įgyvendinamas pagal INTERREG VI-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo Programą.
Daugiau informacijos apie 2021-2027 metų programos Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo projektą INTERREG VI-A galite rasti interneto svetainėse: www.latlit.eu ir oficialioje Europos Sąjungos svetainėje www.europa.eu.
