Vilniuje į Nerį išleista 30 tūkstančių europinių ungurių jauniklių
2025 m. balandžio 17 d. Vilniuje, Žirmūnų paplūdimyje, į Nerį išleista 30 tūkstančių europinių ungurių (Anguilla anguilla) jauniklių. Tai dar vienas ekologine prasme svarbus žingsnis saugant šios nykstančios žuvų rūšies išteklius Lietuvoje. Šiemet, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintu Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2025 metų planu, apie 1 mln. paaugintų unguriukų planuojama išleisti į 62 vandens telkinius visoje šalyje.
Įžuvinimo renginyje dalyvavo žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas, žemės ūkio viceministras Arūnas Jagminas, Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktorius Tomas Kazlauskas, Žuvivaisos departamento direktorius Justas Poviliūnas, Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus specialistai, kitų institucijų atstovai bei Vilniaus Tuskulėnų gimnazijos mokiniai, kurie turėjo galimybę ne tik stebėti įžuvinimą, bet ir patys prisidėti prie prasmingos veiklos, išleidžiant unguriukus į Nerį.
„Europinių ungurių populiacija pastaraisiais dešimtmečiais labai sumažėjo. Tai kelia grėsmę šios rūšies išlikimui, todėl jų apsaugai skiriamas vis didesnis dėmesys. Šiandien kiekviena Europos Sąjungos šalis narė, tarp jų ir Lietuva, yra įsipareigojusios imtis priemonių šių nykstančių žuvų ištekliams apsaugoti ir atkurti“, – sako žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas.
Europinių ungurių populiacija per pastaruosius dešimtmečius ženkliai sumažėjo – dėl klimato kaitos, vandens kelių užtvenkimo, taršos ir perteklinės žvejybos. Tai paskatino tarptautines organizacijas ir Europos Sąjungos šalis imtis šios rūšies žuvų išsaugojimo priemonių. 2007 m. priimtas ES Tarybos reglamentas numato, kad bent 40 proc. suaugusių ungurių turi grįžti į Sargaso jūrą neršti – tai yra vienas iš pagrindinių tikslų siekiant išsaugoti rūšį.
Įgyvendinant Europinių ungurių išteklių valdymo Lietuvoje planą, Žuvininkystės tarnyba kasmet iš Prancūzijos atgabentais ir paaugintais unguriais įžuvina daugiau nei 150 skirtingų ežerų ir upių. Pernai į neišnuomotus vandens telkinius išleista virš 1,1 mln. ungurių jauniklių, užpernai – net 4,3 mln. Iš viso nuo 2011 metų į Lietuvos ežerus ir upes įveista virš 14 milijonų europinių ungurių.
Europinių ungurių išteklių valdymo planas Lietuvoje finansuojamas iš Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo (EJRŽAF) ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 metų programą.
Įdomūs faktai apie europinius ungurius
Europiniai unguriai – tai vienos paslaptingiausių žuvų pasaulyje, kurių gyvavimas (migracija, reprodukcijos ciklas, gyvenimo amžius ir kt.) kelia mokslininkams daugiau klausimų nei pavyksta rasti atsakymų. Unguriai, atsiradę žemėje prieš 65 milijonus metų, išliko iki mūsų laikų. Šios žuvys sugeba išgyventi tiek gėluose, tiek sūriuose vandenyse ir dažnai migruoja upėmis bei jūromis. Unguriai sugeba prisitaikyti prie skirtingų ekosistemų ir netgi pasikeisti fiziologiškai, priklausomai nuo aplinkos.
Europiniai unguriai gimsta Sargaso jūroje, kelių šimtų metrų gylyje. Nors šių paslaptingų žuvų neršto niekam nėra pavykę užfiksuoti, tokia prielaida daroma dėl Sargaso jūroje sugaunamų lervutės stadijos ungurių. Iš ikro išsiritusios ungurių lervutės nėra panašios į suaugusius ungurius, labiau primena plokščius lapus. Ši stadija vadinama leptocefalais (leptocephalus).
Leptocefalo stadijos ungurių lervutės 200–500 dienų migruoja su Golfo srovėmis link kontinentinio šelfo, misdamos smulkiais organizmais. Tuo metu lervutės transformuojasi į stiklinės stadijos ungurius, tik dar nėra pigmentuotos – persišviečia. Palaipsniui unguriai įgauna šioms žuvims būdingą spalvą ir pradeda kilti upėmis, ieškodami tinkamų buveinių. Prasideda sėslusis gyvenimo periodas, kuris gali trukti nuo 3 iki 20 ir daugiau metų. Šiuo laikotarpiu unguriai auga. Patinai gali pasiekti 45 cm ilgį ir 200 g svorį. Patelės bręsdamos pasiekia metro ir didesnį ilgį bei kelių kilogramų svorį. Prikaupia pakankamai riebalų ir kartu su patinais pradeda neršto migraciją į Sargaso jūrą.
Mokslininkai vis dar nežino, kaip vyksta ungurių reprodukcija, nes niekas niekada nematė jų veisimosi proceso gamtoje. Spėjama, kad europiniai unguriai susikaupia dideliame Sargaso jūros gylyje, kur ir vyksta jų dauginimasis.
Reportažą apie Neries įžuvinimą unguriais galima pasižiūrėti čia.
Foto – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
