VIDINIŲ INFORMACIJOS APIE PAŽEIDIMUS TEIKIMO KANALŲ ĮDIEGIMO IR JŲ FUNKCIONAVIMO UŽTIKRINIMO TVARKOS APRAŠAS

VIDINIŲ INFORMACIJOS APIE PAŽEIDIMUS TEIKIMO KANALŲ ĮDIEGIMO IR JŲ FUNKCIONAVIMO UŽTIKRINIMO TVARKOS APRAŠAS

                                                                                      PATVIRTINTA 

                                                                                      Lietuvos Respublikos Vyriausybės

                                                                                      2018 m. lapkričio 14 d. 

                                                                                      nutarimu Nr. 1133

VIDINIŲ INFORMACIJOS APIE PAŽEIDIMUS TEIKIMO KANALŲ ĮDIEGIMO IR JŲ FUNKCIONAVIMO UŽTIKRINIMO TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų įdiegimo ir jų funkcionavimo užtikrinimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas) nustatomi įstaigose diegiamų vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų reikalavimai, jų funkcionavimas, informacijos apie pažeidimus teikimas, tyrimas, tvarkymas ir konfidencialumo užtikrinimas įstaigoje.

2. Apraše vartojamos sąvokos:

2.1. kompetentingas subjektas – įstaigoje paskirtas asmuo, asmenų grupė ar specialus padalinys, kurie administruoja vidinius informacijos apie pažeidimus teikimo kanalus, nagrinėja jais gautą informaciją apie pažeidimus, užtikrina asmens, pateikusio informaciją apie pažeidimus, konfidencialumą;

2.2. kitos Apraše vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatyme ir kituose pranešėjų apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

II SKYRIUS

BENDRIEJI VIDINIŲ INFORMACIJOS APIE PAŽEIDIMUS TEIKIMO KANALŲ REIKALAVIMAI

3. Vidiniai informacijos apie pažeidimus teikimo kanalai (toliau – vidiniai kanalai) diegiami visose valstybės ar savivaldybės įstaigose. Apraše valstybės ar savivaldybės įstaigomis laikomos valstybės ar savivaldybės įstaigos, valstybės ar savivaldybės įmonės, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme, taip pat įmonės, kurių valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančios akcijos visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia daugiau kaip 50 procentų balsų, ir įmonės, kuriose valstybė ar savivaldybė gali paskirti daugiau kaip pusę įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros tarnybos narių.

4.  Valstybės ar savivaldybės įstaigose, priklausančiose kitos institucijos valdymo sričiai, vidiniai kanalai gali būti nediegiami, jei institucijoje, kurios valdymo sričiai jos priskiriamos, yra įdiegti vidiniai kanalai, kuriais gali naudotis ir šios įstaigos darbuotojai.

5.  Kitose įstaigose, nenurodytose šio Aprašo 3 punkte, gali būti diegiami, o įstaigose, kuriose dirba 50 ar daugiau darbuotojų, privalo būti diegiami vidiniai kanalai.

III SKYRIUS

INFORMACIJOS APIE PAŽEIDIMĄ TEIKIMAS

6. Įstaigoje galimybė apie pažeidimą pranešti vidiniu kanalu turi būti užtikrinta bet kuriam asmeniui, kurį su įstaiga sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai (konsultavimo, rangos, stažuotės, praktikos, savanorystės ir pan.). 

7. Pagrindas teikti informaciją apie pažeidimą – ją teikiančio asmens turima informacija apie pažeidimą įstaigoje.

8. Asmuo, teikiantis informaciją apie pažeidimą vidiniu kanalu, neprivalo būti visiškai įsitikinęs apie pranešamų faktų tikrumą, jam nekyla pareiga vertinti, ar pažeidimas, apie kurį praneša, atitinka nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų, kaip jie apibrėžti teisės aktuose, požymius.

IV SKYRIUS

KOMPETENTINGAS SUBJEKTAS

9. Įstaigos vadovas paskiria kompetentingą subjektą, kuris įstaigoje administruoja vidinį kanalą. Kompetentingu subjektu skiriamas asmuo (-enys), kurio (-ių) reputacija ir kvalifikacija nekelia abejonių dėl jų galimybių tinkamai įgyvendinti Aprašo nuostatas. Aprašo reikalavimus įgyvendinančiam kompetentingam subjektui negali būti daromas poveikis ar kitaip trukdoma atlikti jam šiame Apraše priskirtas funkcijas.

10. Kompetentingas subjektas, įgyvendindamas Aprašo reikalavimus, atlieka šias funkcijas: 10.1.analizuoja ir tiria vidiniu kanalu gautą informaciją apie pažeidimus;

10.2. užtikrina vidiniu kanalu informaciją apie pažeidimą pateikusio asmens konfidencialumą;

10.3. bendradarbiauja su įstaigos darbuotojais, padaliniais, kompetentingomis institucijomis teikdamas ir (ar) gaudamas reikalingą informaciją;

10.4. renka ir kaupia nuasmenintus statistinius duomenis apie gautų pranešimų skaičių ir jų nagrinėjimo rezultatus;

10.5. atlieka kitas Apraše nustatytas funkcijas.

11. Kompetentingas subjektas, vykdydamas jam priskirtas funkcijas, turi teisę:

11.1. gauti reikalingą informaciją ir duomenis iš jam nepavaldžių įstaigos darbuotojų, padalinių; 11.2.  tirdamas vidiniu kanalu gautą informaciją apie pažeidimą priimti su tyrimo atlikimu susijusius sprendimus, kurie yra privalomi visiems įstaigos darbuotojams ir padaliniams.  

12. Informacija apie paskirtą kompetentingą subjektą, jo kontaktus, taip pat apie informacijos apie pažeidimus teikimo ir nagrinėjimo įstaigoje procedūrą teikiama įstaigos vidiniais ir išoriniais, jei tokie yra, komunikavimo kanalais. 

13. Įstaigos, išskyrus Aprašo 3 punkte nurodytas valstybės ar savivaldybės įstaigas, vidinių kanalų administravimo paslaugas gali įsigyti iš kitų tokias paslaugas teikiančių įstaigų. Tokiu atveju įstaigoje nustatoma aiški sistema gautai informacijai apie pažeidimus nagrinėti ir apie tai informuojami įstaigos darbuotojai.

V SKYRIUS

INFORMACIJOS APIE PAŽEIDIMUS TEIKIMO BŪDAI IR NAGRINĖJIMAS

14. Įstaiga imasi reikiamų organizacinių, techninių ir kitų veiksmų, kad būtų įdiegtas vidinis pranešimų kanalas, kuriame informaciją apie pažeidimus galima teikti vienu ar daugiau būdų (asmeniškai kompetentingam subjektui, paštu arba el. paštu, naudojantis interneto platformomis (internetu arba intranetu), telefonu „karštąja linija“ ir pan.).

15. Informaciją apie pažeidimą teikiantis asmuo turi teisę teikti informaciją vidiniu kanalu – užpildyti nustatytos formos pranešimą apie pažeidimą (Aprašo priedas) arba apie pažeidimą pranešti laisvos formos pranešimu, kuriame turi būti pateikta Aprašo 16 punkte nurodyta informacija. Pranešimo formoje prašomi pateikti asmens duomenys reikalingi identifikuoti asmenį sprendžiant klausimą dėl pranešėjo statuso jam suteikimo ir yra saugomi ne trumpiau kaip trejus metus nuo jų gavimo dienos.

16. Informaciją apie pažeidimą teikiantis asmuo nurodo:

16.1. kas, kada, kokiu būdu ir kokį pažeidimą padarė, daro ar rengiasi padaryti ir pan.;

16.2. sužinojimo apie pažeidimą datą ir aplinkybes;

16.3. savo vardą, pavardę, asmens kodą, darbovietę, kitus kontaktinius duomenis;

16.4. jei įmanoma, pateikia bet kokius turimus dokumentus, duomenis ar informaciją, atskleidžiančią galimo pažeidimo požymius.

17. Įstaigoje nustatomos vidinės administracinės procedūros, užtikrinančios vidiniu kanalu gautos informacijos turinio ir kitų duomenų, leidžiančių identifikuoti informaciją apie pažeidimą  pateikusį asmenį, konfidencialumą.

18. Kompetentingas subjektas užtikrina, kad gauta informacija apie pažeidimą ir su tuo susiję duomenys būtų laikomi saugiai ir su jais galėtų susipažinti tik tokią teisę turintys informaciją apie pažeidimą nagrinėjantys asmenys.

19. Konfidencialumas užtikrinamas nepaisant gautos informacijos apie pažeidimą tyrimo rezultatų. 20. Konfidencialumo užtikrinti nebūtina, kai to raštu prašo informaciją apie pažeidimą pateikęs asmuo arba jei jo pateikta informacija yra žinomai melaginga.

 21. Asmens, pateikusio informaciją apie pažeidimą, duomenų ir kitos informacijos pateikimas ikiteisminio tyrimo ar kitoms pažeidimus tiriančioms kompetentingoms institucijoms, neatskleidžiant šių duomenų įstaigoje, nelaikomas konfidencialumo pažeidimu. Kompetentingas subjektas, vidiniu kanalu gavęs informaciją apie pažeidimą, ją pateikusiam asmeniui pageidaujant nedelsdamas raštu informuoja šį asmenį apie tokios informacijos gavimo faktą.

22. Jei gauta informacija leidžia pagrįstai manyti, kad yra rengiama, daroma ar padaryta nusikalstama veika, administracinis nusižengimas arba kitas pažeidimas, kompetentingas subjektas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos, persiunčia gautą informaciją apie galimus pažeidimus tokią informaciją įgaliotai tirti institucijai be asmens, pateikusio informaciją apie pažeidimą, sutikimo ir apie tai informuoja šį asmenį.  

23. Kompetentingas subjektas per penkias darbo dienas po informacijos apie pažeidimą gavimo raštu informuoja tokią informaciją pateikusį asmenį apie priimtą sprendimą dėl informacijos nagrinėjimo. Sprendimas nenagrinėti informacijos apie pažeidimą turi būti motyvuotas.  

24. Asmuo, pateikęs informaciją apie pažeidimą, dėl jam galimo ar daromo neigiamo poveikio, susijusio su informacijos apie pažeidimą pateikimo faktu, gali konsultuotis su kompetentingu subjektu dėl savo teisių gynimo būdų ar priemonių, taip pat, vadovaudamasis Pranešėjų apsaugos įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, gali pranešimu kreiptis į kompetentingą instituciją dėl jo pripažinimo pranešėju.

25. Kompetentingas subjektas, baigęs nagrinėti informaciją apie pažeidimą, nedelsdamas raštu informuoja informaciją apie pažeidimą pateikusį asmenį apie priimtą sprendimą, nagrinėjimo rezultatus ir veiksmus, kurių buvo imtasi ar planuojama imtis, nurodo priimto sprendimo apskundimo tvarką. Nustačius pažeidimo padarymo faktą, kompetentingas subjektas informuoja informaciją apie pažeidimą pateikusį asmenį apie pažeidimą padariusiems asmenims taikytą atsakomybę. 

26. Jei informaciją apie pažeidimą pateikęs asmuo negavo atsakymo arba įstaigoje nebuvo imtasi veiksmų reaguojant į pateiktą informaciją, jis, vadovaudamasis Pranešėjų apsaugos įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 4 punktu, turi teisę tiesiogiai kreiptis į kompetentingą instituciją – Lietuvos Respublikos prokuratūrą ir pateikti nustatytos formos pranešimą apie pažeidimą (Aprašo priedas).

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

27. Asmenys, pažeidę Aprašo reikalavimus, atsako teisės aktų nustatyta tvarka.