Kaune aptarti svarbiausi Baltijos eršketų atkūrimo prioritetai
2026 m. spalio 12-14 d. Lietuvoje vyko Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (HELCOM) Eršketų atkūrimo ekspertų grupės (EG STUR) susitikimas. Jo metu surengti ekspertų posėdžiai, o grupės nariai taip pat dalyvavo tarptautinėje Baltijos eršketams atkurti skirtoje konferencijoje.
Aštriašnipis eršketas (Acipenser oxyrinchus) yra anadrominė žuvų rūšis: didžiąją gyvenimo dalį ji praleidžia jūroje, o neršti migruoja į upes.
Aštriašnipio eršketo atkūrimo darbus vykdo Vokietija, Lenkija, Latvija, Estija, Lietuva ir Švedija. Susitikime šių šalių atstovai pristatė vykdomas priemones, pasiektus rezultatus ir įgytą patirtį. Reguliarus bendradarbiavimas leidžia keistis gerąja praktika ir koordinuoti tolesnius veiksmus visame Baltijos jūros regione.
Bendras šalių tikslas - atkurti aštriašnipio eršketo, dar vadinamo Baltijos eršketu, išteklius ir sudaryti sąlygas susiformuoti natūraliai besidauginančioms populiacijoms. Siekiama, kad Baltijos jūroje užaugusios žuvys vėl grįžtų neršti į Lietuvos ir kitų regiono valstybių didžiąsias upes, kuriose ši rūšis kadaise natūraliai dauginosi.
HELCOM EG STUR ekspertų grupės nariai ir konferencijos dalyviai diskutuoja apie Baltijos eršketų atkūrimą.
Veisimo pajėgumų stiprinimas ir darbų tęstinumas
Ekspertai aptarė reproduktorių bandų formavimą ir galimybes didinti šalių dirbtinio veisimo pajėgumus. Pabrėžta būtinybė nuosekliai tęsti eršketų veisimą, jauniklių auginimą ir jų išleidimą į gamtą, taip pat sudaryti sąlygas skirtingų šalių specialistams dalytis sukaupta patirtimi.
Šios temos tiesiogiai susijusios ir su Žuvininkystės tarnybos vykdoma veikla. Pietų regiono žuvivaisos skyriuje auginami aštriašnipio eršketo jaunikliai ir formuojama reproduktorių banda. Ateityje ji turėtų tapti svarbiu Lietuvos dirbtinio veisimo darbų pagrindu.
Laisvi migracijos keliai ir veiksminga žuvų apsauga
Sėkmingam eršketų atkūrimui būtinos tinkamos natūralios buveinės ir laisvi migracijos keliai į nerštavietes. Ekspertai aptarė buveinių atkūrimą, migracijos kliūčių šalinimą ir kitas priemones, padedančias užtikrinti laisvą žuvų judėjimą. Tai svarbu, kad į upes išleisti eršketai galėtų išgyventi, užaugti ir sugrįžti neršti.
Daug dėmesio skirta išleidžiamų žuvų ženklinimui, stebėsenai ir priegaudos mažinimui. Surinkti duomenys padeda geriau suprasti eršketų migraciją ir įvertinti jiems kylančias grėsmes. Taip pat pabrėžta informacijos sklaidos žvejams svarba: žinios apie atkuriamą rūšį ir jos apsaugą padeda mažinti išleistų žuvų sugavimo riziką ir sudaro geresnes sąlygas joms sulaukti brandos.
Bendras veiksmų planas ir tolesnis bendradarbiavimas
Susitikime aptartas bendro Baltijos eršketų apsaugos ir atkūrimo veiksmų plano atnaujinimas. Šalių pateikti rezultatai ir sukaupta patirtis padės įvertinti jau įgyvendintas priemones bei tiksliau planuoti tolesnius darbus. Ekspertai taip pat pabrėžė glaudesnio bendradarbiavimo su kitomis darbo grupėmis, kurių veikla susijusi su eršketų apsauga ir atkūrimu, poreikį.
Spalio 13-14 d. ekspertų grupės nariai dalyvavo Žuvininkystės tarnybos surengtoje tarptautinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Baltijos eršketas: mokslas, atkūrimas ir tarptautinis bendradarbiavimas“.
HELCOM Eršketų atkūrimo ekspertų grupės (EG STUR) nariai.
Kitą HELCOM EG STUR ekspertų grupės susitikimą numatoma surengti Estijoje.
Atnaujinimo data: 2026-10-20
Taip pat skaitykite:
Spalio 22 d. AARP lėšomis bus vykdomi žuvų įveisimo darbai
Baltijos eršketų atkūrimas: kai rezultato tenka laukti dešimtmečius
Spalio 20–21 d. AARP lėšomis bus vykdomi žuvų įveisimo darbai
Spalio 15–16 d. AARP lėšomis bus vykdomi žuvų įveisimo darbai
Iš chaoso – į aiškumą. Visi leidimai verslui vienoje vietoje.