Žuvivaisa – ekologijos pamoka vaikams: nuo nykstančių rūšių išsaugojimo iki tvarios aplinkos ateičiai

Rugsėjo 22–28 dienomis Lietuvoje vykusi Ekologijos savaitė priminė, kad kiekvienas mūsų sprendimas gali turėti įtakos aplinkai. Šiemet prie iniciatyvos aktyviai prisijungė Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, kviesdama visuomenę pažinti žuvivaisos procesus ir suprasti jų reikšmę ekosistemai.

Rugsėjo 25–26 d. Žuvivaisos departamento Pietų regiono žuvivaisos skyriuose Simne ir Laukystojelankėsi moksleiviai iš Alytaus Vidzgirio mokyklos, dvi grupės iš Simno gimnazijos bei Kaišiadorių rajono Žaslių pagrindinės mokyklos Žaslių ikimokyklinio ugdymo skyriaus auklėtiniai. Vaikai turėjo progą gyvai susipažinti su žuvų ir vėžių dirbtiniu veisimu, sužinoti, kodėl būtina įžuvinti Lietuvos upes bei ežerus ir kaip tokia veikla padeda saugoti nykstančias rūšis.

Žuvivaisa – daugiau nei žuvų auginimas

Žuvivaisa – tai ne vien maistui skirtos žuvies auginimas. Tai kompleksinė veikla, kuri užtikrina retų ir nykstančių rūšių išsaugojimą, atkūrimą bei gausinimą, taip palaikant ekologinę pusiausvyrą. Simno žuvivaisos skyriuje vaikai susipažino su Vištyčio ežero sykais, seliavomis, europiniais šamais, lydekomis, lynais, starkiais bei į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktais aštriašnipiais eršketais ir plačiažnypliais vėžiais.

Didžiausią įspūdį paliko modernus aštriašnipių eršketų auginimo cechas, kurio baseinuose plaukioja daugiau nei 50 kilogramų sveriantys reproduktoriai. Mokiniai juos prilygino „gyviems dinozaurams“ ir sužinojo, kad ši rūšis gali būti sugauta ne tik Lietuvos upėse, bet ir Baltijos jūroje.

Laukystos žuvivaisos skyriuje vaikai sužinojo, kaip dirbtinio žuvų veisimo būdu atkuriami skersnukiai – į Lietuvos raudonąją knygą įtraukta rūšis, kurios populiacijos atkūrimas reikalauja ypatingų pastangų. Dirbtinis veisimas yra vienintelis būdas užtikrinti, kad šie žuvys sugrįžtų į Lietuvos upes.

Gyva ekologijos pamoka jaunajai kartai

Mokiniai ne tik stebėjo inkubavimo cechus ir paauginimo baseinus, bet ir dalyvavo praktinėse veiklose – rūšiavo šamus, stebėjo karpius bei lydekas, patys maitino sykus. Tokia patirtis leido suprasti, kad ekologija nėra abstrakti sąvoka – ji prasideda nuo atsakingų kasdienių veiksmų.

Žuvininkystės tarnybos specialistai pabrėžė, kad žuvivaisa yra viena iš efektyviausių priemonių saugant biologinę įvairovę ir atkuriant pažeistas ekosistemų funkcijas. Įžuvinant vandens telkinius, atkuriama natūrali maisto grandinė, stiprinama žuvų populiacijų įvairovė ir gerinama bendra vandens telkinių ekologinė būklė.

Ekologijos ambasadoriai ateičiai

„Norime, kad vaikai suprastų – ekologija prasideda vandenyje. Žuvivaisos procesai padeda išsaugoti gamtos turtus ateities kartoms, o kiekvienas atsakingas žmogaus pasirinkimas gali tapti indėliu į šią misiją“, – sakė Žuvininkystės tarnybos atstovai.

Tikimasi, kad edukacijas aplankę vaikai taps ekologijos ambasadoriais savo bendruomenėse, skleisdami žinią apie atsakingą gamtos išteklių naudojimą.

Daugiau apie Ekologijos savaitės renginius, edukacijas, konkursus ir akcijas – www.ekoagros.lt ir www.ekolink.lt.

Atnaujinimo data: 2025-09-30

Taip pat skaitykite:

Žuvininkystės tarnybos specialistai vykdė kontrolės reidą Baltijos jūros priekrantėje

Dėl žvejybos stabdymo išnaudojus skirtą kvotą

Pradėti aštriašnipių eršketų, rečiausių Lietuvoje žuvų, žymėjimo darbai

Aukciono būdu paskirtos individualios žvejybos galimybės Baltijos jūroje

Duomenų rinkimo programos pagrindas – žuvininkystės duomenų rinkimas