Dažniausiai užduodami klausimai

Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba) direktoriaus 2020 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V1-64 patvirtinto Žuvininkystės tarnybos vaizdo stebėjimo įrangos naudojimo bei vaizdo duomenų tvarkymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 6 p. nurodyta, jog „Vaizdo stebėjimo tikslas – užtikrinti <...> Tarnybos darbuotojų vykdomų patikrinimų kontroliuojamuose laivuose, žuvies apdirbimo ir prekybos objektuose, ūkio subjektų, užsiimančių žvejyba, patalpose eigos ir galimų pažeidimų fiksavimą.“. Atitinkamai, Aprašo 7 p. nurodoma: „Tarnybos darbuotojų vykdomų patikrinimų ir galimų pažeidimų fiksavimo eiga vykdoma mobilia vaizdo stebėjimo įranga, kurią kiekvieno patikrinimo metu naudoja patikrinimą vykdantys atsakingi Tarnybos darbuotojai. Kiekvieno patikrinimo metu Tarnybos darbuotojai žodžiu informuoja, jog patikrinimo eiga yra filmuojama mobilia vaizdo stebėjimo įranga.“.

Taigi Žuvininkystės tarnybos darbuotojai, vykdydami žvejybos objekto ir/ar subjekto patikrinimą, turi teisę filmuoti patikrinimo eigą, fotografuoti žvejybos įrankius, dokumentus ir t. t. Šie veiksmai atliekami siekiant objektyviai ir nešališkai užfiksuoti patikrinimo metu nustatytus faktus. Paminėtina, jog Žuvininkystės tarnybos darbuotojų vaizdo stebėjimo įranga (vaizdo registratoriais, vaizdo kameromis, mobiliaisiais telefonais ir kt.) patikrinimo metu užfiksuota vaizdo medžiaga yra saugoma 2 (dvejus) metus.

Jeigu vis dėlto manote, kad buvo pažeisti Jūsų asmens duomenys, apie tai galite informuoti Žuvininkystės tarnybos asmens duomenų apsaugos pareigūną: https://zuv.lt/administracine-informacija/asmens-duomenu-apsauga/. Gavus Jūsų pranešimą, atsakymas bus pateiktas ne vėliau kaip per vieną mėnesį po pranešimo gavimo.

Jūs taip pat turite teisę kreiptis į Valstybinę asmens duomenų apsaugos inspekciją: tel. nr. 8 5 212 7532, el. pašto adresas [email protected].

Atsekamumo dokumentas pildomas kiekvienai žvejybos produkto partijai atskirai, jei sandorio(-ių) tarp tų pačių ūkio subjektų (pirkėjo ir pardavėjo) vertė per dieną yra 50 Eur ir daugiau. Ne vėliau kaip per 24 val. po pirminio žvejybos produktų pardavimo pažymos pateikimo į Žuvininkystės duomenų informacinę sistemą suvedama informacija apie kiekvieną žvejybos produktų, iškrautų Lietuvos Respublikos teritorijoje, partiją ir kiekvienai žvejybos produktų partijai atspausdinama etiketė su greito atsakymo kodu, kuriame užkoduota pateikta informacija.

Nuoroda į teisės aktą čia.

Atsekamumo dokumentai pildomi ir teikiami tik elektroniniu būdu per Žuvininkystės duomenų informacinę sistemą (ŽDIS).

Prisijungti prie ŽDIS čia.

   Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 299 straipsnio 4 ir 7 dalimis, Žuvininkystės produktų atsekamumo nuostatų pažeidimas žuvininkystės produktų gamybos, laikymo, vežimo, perdirbimo, pardavimo ir supirkimo etapais užtraukia baudą nuo 90 iki 290 eurų. Taip pat už numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas žuvų ar žuvininkystės produktų konfiskavimas.

Nuoroda į teisės aktą čia.

Ūkio subjektas sugavęs daugiau kaip 10 proc. menkių kaip priegaudą, turi nedelsdamas informuoti Žuvininkystės tarnybą telefonu (arba SMS žinute)+370 614 93659 (visą parą budintis inspektorius).

Žuvininkystės tarnyba, gavusi ūkio subjekto pranešimą apie menkių priegaudos viršijimą, nedelsdama informuoja visus tame žvejybos bare žvejojančius ūkio subjektus ir Žuvininkystės tarnyba paskelbia savo tinklalapyje bei informuoja žuvų išteklių naudotojus apie  visų tame žvejybos bare žvejojančių ūkio subjektų verslinės žvejybos sustabdymą statomaisiais 45 (90)–59 (118) mm akių dydžio tinklais ir (ar) statomosiomis ūdomis trims kalendorinėms dienoms, skaičiuojant nuo paskutinio ūkio subjekto, žvejojančio tame bare, pranešimo apie tinklų ištraukimą. Ūkio subjektai, turintys teisę žvejoti atitinkamame žvejybos bare, gavę Žuvininkystės tarnybos pranešimą apie žvejybos sustabdymą, atitinkamame žvejybos bare nedelsdami turi nutraukti žvejybą statomaisiais 45 (90)–59 (118) mm akių dydžio tinklais ir (ar) statomosiomis ūdomis ir apie tai informuoti Žuvininkystės tarnybą aukščiau nurodytu telefonu (arba SMS žinute). Visos kaip priegauda sugautos menkės turi būti registruojamos, iškraunamos ir sugautas laimikis yra įtraukiamas į kvotas.

Nuoroda į teisės aktą čia.

Vadovaujantis 2013 m. gruodžio 11 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1380/2013, įpareigojimas iškrauti laimikį taikomas toms rūšims, kurioms taikomi sužvejojamo kiekio apribojimai, t. y. kvotuojamoms žuvų rūšims (menkėms, šprotams, strimelėms, lašišoms, jūrinėms plekšnėms).

Įpareigojimas iškrauti laimikį netaikomas:

Vadovaujantis 2017 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (ES) 2018/306, numatyta išgyvenamumu grindžiama išimtis. Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies įpareigojimas iškrauti laimikį neapima menkių ir jūrinių plekšnių laimikio, sužvejoto vykdant silkių, šprotų ir menkių žvejybą tinklinėmis gaudyklėmis, krabų bei omarų gaudyklėmis ir (arba) dugninėmis gaudyklėmis, venteriais ir užtveriamaisiais tinklais. Nurodytomis sąlygomis sužvejotos žuvys, kurios sužvejotos be kvotos arba kurių dydis nesiekia mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, paleidžiamos atgal į jūrą.

Nuorodos į teisės aktus čia irčia.

Vadovaujantis 2019 m. spalio 30 d. Tarybos reglamentu (ES) 2019/1838, nuo 2020 m. sausio 1 d. vykdant verslinę žvejybą galima tik menkių priegauda, nes specializuotoji žvejyba neleidžiama. Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros teritorinėje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje vykdyti mėgėjišką menkių žvejybą yra draudžiama.

Nuo 2022 m. vienos žvejybos metu vienam žvejui leidžiama sugauti ne daugiau kaip: vieną lašišą Salmo salar ir vieną šlakį Salmo trutta trutta. Žvejojant lašišas ir šlakius, viename laive gali būti naudojama ne daugiau kaip dvylika vienetų įrankių, skirtų šių žuvų žvejybai, ir į laivą leidžiama paimti ne daugiau kaip šešias šių rūšių žuvis.

Nuoroda į teisės aktą čia

Vadovaujantis 2021 m. spalio 27 d. Tarybos reglamento (ES) 2021/1888 9 str. 1 dalimi, 22–31 pakvadračiuose (t. y. ir Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros teritorinėje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje) nuo 2022 m. sausio 1 d. mėgėjų vykdoma atlantinių lašišų žvejyba draudžiama. Į jūrą nedelsiant paleidžiami visi sužvejoti atlantinių lašišų egzemplioriai.

Nukrypstant nuo 9 str. 1 dalies, mėgėjų vykdoma atlantinių lašišų žvejyba leidžiama, jei laikomasi visų šių sąlygų:

a) žvejui per dieną leidžiama pasilikti ne daugiau kaip vieną atlantinių lašišų su nukirptu riebaliniu peleku egzempliorių;

b) visi pasilikti visų rūšių žuvų egzemplioriai iškraunami neišdoroti.

Nuoroda į teisės aktą čia.

Nuo 2022 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. žvejybos laivams draudžiama žvejoti paprastuosius šlakius 22–32 pakvadračiuose didesniu kaip keturių jūrmylių atstumu nuo bazinių linijų. 22–31 pakvadračiuose žvejoti ūdomis didesniu kaip keturių jūrmylių atstumu nuo bazinių linijų draudžiama. 2021 m. spalio 27 d.Tarybos reglamentu (ES) (ES) 2021/1888 Lietuvai yra skirta 989 vnt. lašišų priegaudos kvota. Specializuotoji lašišų žvejyba neleidžiama.

Nuoroda į teisės aktą čia.

Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 291 straipsnio 7 dalį limituotos lašišų, šlakių, margųjų upėtakių ir kiršlių žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų pažeidimas užtraukia baudą nuo 250 iki 550 Eur, taip pat gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas. Asmenys, neteisėta veika padarę žalą žuvų ištekliams jūrų vandenyse, privalo atlyginti apskaičiuotą žalą.Padaryta žala migruojančioms (anadrominėms ir katadrominėms) žuvų rūšims (t. y. taikoma ir lašišai, ir šlakiui), pagautoms jūrų vandenyse, skaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintu Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašu, kuriame nustatytas padarytos žalos bazinis įkainis šlakiui arba lašišai yra 970 Eur už vienetą.

Nuoroda į teisės aktą čia ir čia.

Baltijos jūros priekrantės žurnalas pradedamas pildyti iki žvejybos pradžios, nurodant žvejybos datą ir žvejybos vietą (Baltijos jūros priekrantės žvejybos baro numerį).

Verslinių žvejybos įrankių tipas, tinklinių įrankių akių dydis, bendras kabliukų skaičius (žvejojant ūdomis), atskirai kiekvieno tipo pastatytų verslinės žvejybos įrankių bendras ilgis ir jų pastatymo laikas į priekrantės žurnalą įrašomas:

   - žvejojant pasyviosios žvejybos įrankiais – ne vėliau kaip per 15 minučių laivui pasiekus krantą po žvejybos įrankių pastatymo;

- žvejybos įrankių tikrinimo ar ištraukimo iš vandens laikas į priekrantės žurnalą įrašomas iki jų tikrinimo ar ištraukimo pradžios;

- žvejybos produktų iškrovimo vietoje apytikslis žuvų svoris surašomas į priekrantės žurnalą ne vėliau kaip per 30 minučių laivui su žvejybos produktais pasiekus krantą žvejybos produktų iškrovimo vietoje.

Nuoroda į teisės aktą čia.

Popierinio priekrantės žurnalo užpildytų lapų pirmasis egzempliorius pateikiamas Žuvininkystės tarnybai ne rečiau kaip du kartus per mėnesį – iki kiekvieno mėnesio 5 ir 20 dienos, jei priekrantės žvejyba buvo vykdoma atitinkamą laikotarpį. Žuvininkystės tarnyba popierinio priekrantės žurnalo duomenis suveda į Žuvininkystės duomenų valstybės informacinę sistemą.

Nuoroda į teisės aktą čia.

Jeigu įrankiams pastatyti ir laimikiui atgabenti naudojami skirtingi žvejybos laivai, pildomas to žvejybos laivo, kuriuo buvo pastatyti žvejybos įrankiai, priekrantės žurnalas – viena eilute žemiau pateikiamų duomenų apie sugautų žuvų kiekį turi būti padarytas įrašas, kuriuo laivu buvo atgabentas laimikis.

Nuoroda į teisės aktą čia.

Fizinis arba juridinis asmuo, siekdamas pradėti vykdyti pirminį žvejybos produktų supirkimą, prieš imdamasis šios veiklos, Žuvininkystės tarnybai turi pateikti Pranešimą apie veiklos pradžią kartu su asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu (jo kopija), jeigu prašymą teikia fizinis asmuo, arba juridinio asmens registracijos pažymėjimu (jo kopija), jeigu prašymą teikia juridinis asmuo. Jeigu dokumentai parašyti ne valstybine kalba, Žuvininkystės tarnybai pateikiamas vertėjo pasirašytas šių dokumentų vertimas į lietuvių kalbą. Aukščiau nurodytus dokumentus galima pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipiantis į Žuvininkystės tarnybą. Ūkio subjektas gali vykdyti pirminį žvejybos produktų supirkimą kitą darbo dieną nuo Pranešimo apie veiklos pradžią pateikimo Žuvininkystės tarnybai dienos. Pranešimo apie veiklos pradžią formą bei išsamią informaciją galima rasti čia.

Fizinis arba juridinis asmuo, ketinantis pildyti elektronines pirminio žvejybos produktų pardavimo pažymas, perėmimo deklaracijas, važtos dokumentus ir pateikti informaciją apie žuvininkystės produktų atsekamumą, privalo užpildyti prašymo dėl prisijungimo prie ŽDIS ir prašymo dėl asmens duomenų formas bei pateikti jas Žuvininkystės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Prašymų formas bei išsamią informaciją galima rasti čia.

Tokiu atveju:

• jei pardavimo pažyma yra susijusi su tolimųjų jūrų žvejybos rajonuose sugautu laimikiu, reikėtų kreiptis el. p. [email protected] arba telefonu +370 700 14 933;
• jei pardavimo pažyma yra susjusi su Baltijos jūros arba priekrantės laimikiu, reikėtų kreiptis el. p. [email protected] arba telefonu +370 700 14922.

Išdėstyti iškilusią problemą bei pateikti trūkstamus duomenis, kurie neišsisaugojo, kad darbuotojas galėtų pakoreguoti jūsų pateiktą pardavimo pažymą.

Tokiu atveju:

• jei pardavimo pažyma yra susijusi su tolimųjų jūrų žvejybos rajonuose sugautu laimikiu, reikėtų kreiptis el. p. [email protected] arba telefonu +370 700 14 933; arba
• jei pardavimo pažyma yra susjusi su Baltijos jūros arba priekrantės laimikiu, reikėtų kreiptis el. p. [email protected] arba telefonu +370 700 14922,

ir pateikti prašymą atšaukti pardavimo pažymą (nurodant atšaukiamos pardavimo pažymos numerį).

Tokiu atveju:

• jei pardavimo pažyma yra susijusi su tolimųjų jūrų žvejybos rajonuose sugautu laimikiu, reikėtų kreiptis el. p. [email protected] arba telefonu +370 700 14 933; arba
• jei pardavimo pažyma yra susjusi su Baltijos jūros arba priekrantės laimikiu, reikėtų kreiptis el. p. [email protected] arba telefonu +370 700 14922,

ir pateikti prašymą atšaukti pardavimo pažymą (nurodant atšaukiamos pardavimo pažymos numerį).

Žvejybos laivo kapitonas apie palydovinio ryšio įrangos arba elektroninių žvejybos žurnalų sistemos techninį gedimą arba neveikimą privalo nedelsiant pranešti šiais Žuvininkystės tarnybos Žvejybos stebėjimo centro kontaktais:

Žvejybos stebėsenos ir kontrolės skyrius tel.: +370 700 14935, +370 700 14937 mob. +370 684 42408 el. p. [email protected].

Žvejybos laivo kapitonas elektroninio žvejybos žurnalo vCatch gedimo arba neveikimo atveju informaciją apie einamosios paros vykdomą veiklą (net jei nevykdė žvejybos veiklos) teikia šiais Žuvininkystės tarnybos kontaktais:

– tolimuosiuose žvejybos rajonuose žvejojančių laivų kapitonai: Žvejybos stebėsenos ir kontrolės skyriui tel.: +370 700 14935, +370 700 14937, el. p. [email protected].

– Baltijos jūroje žvejojančių laivų kapitonai: Žvejybos Baltijos jūroje kontrolės skyriui tel. +370 700 14949, mob. +370 614 93659, el. p. [email protected].

Taip, siųstuvą reikia grąžinti, jei tai valstybės turtas, išduotas ūkio subjektui  pagal panaudos sutartį. Siųstuvas grąžinamas vadovaujantis sudarytos panaudos sutarties nuostatomis.

Taip, jei atvykstančio išsikrauti žuvininkystės produktus laivo vėliavos valstybė yra ne Europos Sąjungos valstybė. Atplaukiančio į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą trečiosios šalies žvejybos laivo, ketinančio iškrauti (perkrauti) žuvininkystės produktus, kapitonas (pats, per laivo agentą ar kitą įgaliotą asmenį) privalo Žuvininkystės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki numatyto atvykimo į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą pateikti Reglamento (EB) Nr. 1010/2009 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą II A priede nustatytos formos išankstinį pranešimą, kuris gali būti pateikiamas:

• Krovinių ir prekių, gabenamų per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, informacinėje sistemoje (KIPIS);
• el. p. [email protected];
• faks. 8 700 14912.

Reikalavimai, kuriuos turi atitikti ūkio subjektas, norintis gauti LR žvejybos laivo liudijimą yra išvardinti LR žuvininkystėss įstatymo 13 straipsnyje. Dokumentų, kuriuos turi pateikti ūkio subjektas, norintis gauti LR žvejybos laivo liudijimą, sąrašas nurodytas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 3D-884 „Dėl Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimo išdavimo, jo galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, liudijimo pakeitimo ir liudijimo galiojimo panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių žemės ūkio ministro įsakymų pripažinimo netekusiais galios“ patvirtintame tvarkos apraše.

Dokumentų nagrinėjimui skiriama iki 10 darbo dienų. Apibendrintą informaciją galima rasti čia.

Už LR žvejybos laivo liudijimo išdavimą mokama 46 EUR dydžio rinkliava, o už LR žvejybos laivo liudijimo keitimą (ūkio subjektui praradus išduotą liudijimą ar pasikeitus jame nurodytiems duomenims) – 28 EUR dydžio rinkliava. Detali rinkliavų mokėjimo informacija čia.

Vadovaujantis LR žuvininkystės įstatymo 13 straipsnio nuostatomis, LR žvejybos laivo liudijimas išduodamas ūkio subjektui, kuris yra tokio žvejybos laivo savininkas arba valdo jį kitu teisėtu pagrindu, t. y. faktiniam laivo valdytojui. Laivo savininkui sudarius žvejybos laivo nuomos sutartį laivo valdymo teisė pereis laivo nuomininkui, todėl nuomininkas turės kreiptis dėl LR žvejybos laivo liudijimo pakeitimo, pasikeitus jame nurodytiems duomenims. Pakeitus liudijimą senas liudijimas nustoja galioti, todėl Jūsų atveju pasibaigus nuomos sutarčiai reikės iš naujo kreiptis dėl liudijimo pakeitimo.

Vadovaujantis LR žuvininkystės įstatymo 13 straipsnio nuostatomis, LR žvejybos laivo liudijimas išduodamas ūkio subjektui, o ne laivui, todėl sudarius žvejybos laivo nuomos sutartį laivo nuomininkas, norėdamas užsiimti versline žvejyba, privalo kreiptis į Žuvininkystės tarnybą dėl LR žvejybos laivo liudijimo pakeitimo, pasikeitus jame nurodytiems duomenims.

Aukcione dėl žvejybos galimybių skirstymo gali dalyvauti ūkio subjektai, kurie turi perleidžiamąją teisę į tos rūšies žuvų žvejybos galimybes ir kurie teisėtais pagrindais valdo Lietuvos Respublikos žvejybos laivą.

Laikas, per kurį reikia pateikti dokumentus, norint dalyvauti aukcione dėl žvejybos galimybių skirstymo, būna nurodytas pranešime apie organizuojamą aukcioną, kuris viešai skelbiamas Žuvininkystės tarnybos ir Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėse.

Taip, galima, jei yra išpildytos sąlygos, numatytos teisės aktuose, ir nėra sąlygų, dėl kurių perleidimas negali būti vykdomas, kurios nurodytos žemės ūkio ministro 2016 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. 3D-721 43 p.

Nuoroda į teisės aktą čia.

Vadovaujantis Perleidžiamųjų teisių į žvejybos vidaus vandenyse kvotas suteikimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir teisės į žvejybos kvotą panaikinimo bei žvejybos kvotų skyrimo taisyklių, patvirtintųLR žemės ūkio ministro 2014 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 3D-310 (toliau – Taisyklės), 46 punktu, už paskirtas perleidžiamąsias teises, kurios suteikiamos daugiau nei vieneriems metams, lėšos žuvų ištekliams atkurti ir saugoti pervedamos į Žuvininkystės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos Žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo priemonės atsiskaitomąją sąskaitą Luminor banke (LT354010051002026581). Už kiekvienus kitus metus ūkio subjektas turi sumokėti iki einamųjų metų sausio 10 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 14³ straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 3 dalies 4 punktu, ūkio subjektui vėluojat apmokėti už paskirtas perleidžiamąsias teises, jis yra įspėjamas ir skiriamos 5 d. d. apmokėjimui. Laikotarpis gali būti pratęstas atskiru ūkio subjekto prašymu, bet ne ilgiau nei 15 d. d. Jei per nurodytą laikotarpį įsipareigojimas apmokėti neįvykdomas,teisės į žvejybos kvotą galiojimas sustabdomas. Panaikinus teisę į žvejybos kvotą, ūkio subjektas netenka žvejybos kvotos ir panaikinamas jo verslinės žvejybos vidaus vandenyse leidimas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 14¹ straipsnio 1 dalimi, rašytiniu prašymu atsisakius perleidžiamosios teisės, ūkio subjektai gali dalyvauti aukcione, tačiau likusi neišnaudota kvotos dalis suteikiama tokiam laikotarpiui, kokiam būtų galiojusi panaikinta teisė į žvejybos kvotą.

Perleidžiamųjų teisių į žvejybos vidaus vandenyse kvotas suteikimo komisijos sprendimai skelbiami Žuvininkystės tarnybos interneto svetainėje www.zuv.lt („Naujienos“ arba „Teisinė informacija“ / „Žvejybos kvotos vidaus vandenyse“) ir Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje www.zum.lt.

Pažymą apie ūkio subjekto veiklą išduoda žvejybą tam tikrame vandens telkinyje kontroliuojanti institucija (Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos).

Ūkio subjektas, gavęs perleidžiamąsias teises, dėl žvejybos leidimo išdavimo kreipiasi į aplinkos ministro įgaliotą instituciją, t. y. Aplinkos apsaugos agentūrą.

Žuvivaisa valstybiniuose vandens telkiniuose vykdoma pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintą ir su Aplinkos ministerija suderintą planą. Patvirtintus Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius planus rasite čia.

Ataskaitas apie įvykdytus Žuvų ir vėžių įveisimą į valstybinius vandens telkinius planus rasite čia.Ataskaitas apie įvykdytus Žuvų ir vėžių įveisimą į valstybinius vandens telkinius planus rasite čia.

Bakteriologiniai, virusologiniai bei parazitologiniai žuvų ligų tyrimai atliekami Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute  (J. Kairiūkščio g. 10, Vilnius).

Esant tam tikrai temperatūrai ir vandens pH gali susidaryti kenksmingas amoniako kiekis. Todėl nuolat atliekant amonio azoto (NH4+-N), nitratų azoto (NO3--N), nitritų azoto (NO2--N) parametrų cheminę analizę galima išvengti žuvų lervučių kritimo.Esant tam tikrai temperatūrai ir vandens pH gali susidaryti kenksmingas amoniako kiekis. Todėl nuolat atliekant amonio azoto (NH4+-N), nitratų azoto (NO3--N), nitritų azoto (NO2--N) parametrų cheminę analizę galima išvengti žuvų lervučių kritimo.

Nuo išsamaus vandens šaltinio kokybės rodyklių tyrimo rezultatų priklausys ne tik norimos auginti žuvies, bet ir uždaros recirkuliacinės akvakultūros sistemos vandens valymo įrenginių parinkimas. Taip gali būti pasiektas didesnis uždaros recirkuliacinės akvakultūros sistemos našumas, o kartu ir pelningumas.