Korupcijos pasireiškimo tikimybė
Korupcijos pasireiškimo tikimybė (toliau – KPT) – prielaida, kad tam tikri viešojo sektoriaus subjekto veiklą veikiantys išoriniai ir (ar) vidiniai, ir (ar) individualūs rizikos veiksniai sudarys galimybes atsirasti korupcijai (kilti korupcijos rizikoms).
KPT nustatymo tvarka nustatyta Korupcijos prevencijos įstatymo (KPĮ) 10 straipsnyje
KPT nustatymo tikslai:
- antikorupciniu požiūriu įvertinti viešojo sektoriaus subjekto veiklą;
- nustatyti rizikas, galinčias pasireikšti viešojo sektoriaus subjekto veiklos srityse ir sudaryti prielaidų darbuotojams ar kitiems asmenims padaryti korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus;
- apskaičiuoti jų lygį, suskirstyti jas pagal svarbą;
- nustatyti korupcijos rizikos veiksnius, sudarančius prielaidų korupcijos rizikoms kilti;
- parengti priemones nustatytoms rizikoms mažinti ir (ar) jų veiksniams šalinti.
Žuvininkystės tarnybos išvados dėl veiklos sričių kuriose egzistuoja korupcijos pasireiškimo tikimybė:
- Išvada dėl veiklos sričių kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė (2022 m.)
- Išvada dėl veiklos sričių kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė (2021 m.)
- Išvada dėl veiklos sričių kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė (2020 m.)
- Išvada dėl veiklos sričių kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė (2019 m.)
Atnaujinimo data: 2024-07-16