Duomenų rinkimo programos pagrindas – žuvininkystės duomenų rinkimas
Lietuvos nacionalinės žuvininkystės 2025–2027 metų duomenų rinkimo programa (toliau – DRP Programa) patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2025 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 3D-55 „Dėl Lietuvos nacionalinės žuvininkystės 2025–2027 metų duomenų rinkimo programos patvirtinimo“. Pagal DRP numatytus reikalavimus renkami įvairūs žuvininkystės – verslinės ir mėgėjiškos žvejybos bei įžuvinimo – duomenys, būtini programos tikslams įgyvendinti.
Žuvininkystės tarnyba iš turimų verslinės žvejybos duomenų suformuoja duomenų masyvus apie Lietuvos laivyno žvejybos pastangas, sugautus arba iškrautus kiekius, žuvų vertes pagal galutinių duomenų vartotojų užklausų formas bei struktūrą. Suformuoti duomenų masyvai teikiami arba per duomenų pateikimo platformas, tokias kaip InterCatch, RDBES, JRC duomenų bazė, arba siunčiant excel formato failus atitinkamoms naudotojų grupėms: Europos Komisijai, Tarptautinei jūrų tyrinėjimo tarybai (TJTT, angl. ICES) ir jai priklausančioms ekspertų grupėms, regioninėms koordinavimo grupėms (Regional Coordination Group Baltic and Regional Coordination Group North Atlantic, North Sea & Eastern Arctic (NANSEA), Regional Coordination Group Long Distance Fishery (RCG LDF)).
Žuvininkystės tarnyba taip pat renka duomenis apie mėgėjiškos žvejybos metu Baltijos jūroje ir vidaus vandenyse sugautus lašišų, šlakių ir ungurių kiekius.
Baltijos jūroje žvejai mėgėjai gaudo lašišas ir šlakius naudodami pramogines vandens transporto priemones (labai retais atvejais – nuo kranto). Duomenys apie mėgėjų žvejybą renkami ištisus metus arba tam tikrais žvejybos sezonais vykdant išvykas į jūrą, žuvų iškrovimo arba žmonių įlaipinimo-išlaipinimo vietas. Naudojant Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės (toliau – VSATPAR) registro duomenis apie išvykstančių pramoginių vandens transporto priemonių skaičių, bus atliekami skaičiavimai, kiek per metus žvejai mėgėjai gali sugauti įvairių žuvų. Žuvininkystės tarnyba sukūrė žvejams mėgėjams, žvejojantiems Baltijos jūroje, skirtą mobiliąją programėlę eLaimikis, kurios pagalba mėgėjų žvejybos duomenys bus renkami elektroniniu būdu ir panaudojami DRP Programos keliamiems tikslams pasiekti, kartu įgyvendinant ir Kontrolės Reglamento Nr. (ES) 2023/2842 55 straipsnio nuostatas.
Duomenų rinkimui vidaus vandenyse yra taikomas žvejų mėgėjų apklausos būdas. Apklausos atliekamos elektroninėmis ir telefono ryšio priemonėmis arba tiesioginių interviu būdu (angl. face-to-face).
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ Žuvininkystės tarnybos užsakymu 2025 m. gruodžio 15 d.–2026 m. sausio 23 d. atliko reprezentatyvią kiekybinę žvejų mėgėjų apklausą apie lašišų ir šlakių žvejybą. Tyrimo tikslas – nustatyti, kokį kiekį žuvų pagal rūšis Lietuvos žvejai mėgėjai sugavo ir paleido per 2025 metus. Apklausos tikslinė grupė – šalies gyventojai, per pastaruosius 12 mėnesių bent vieną kartą žvejoję savo malonumui ir reikmėms. Iš viso apklausoje dalyvavo 1019 respondentų.
Respondentai apklausiami taikant kombinuotą CATI ir CAWI metodą: CATI (Computer Assisted Telephone Interview) atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal iš anksto paruoštus klausimus telefonu, atsakymus fiksuodamas klausimyne (ne mažiau 60 proc.). CAWI (Computer Assisted Web Interview) metu respondentas kvietimą dalyvauti tyrime gauna el. paštu su aktyvia nuoroda į elektroninį tyrimo klausimyną, kurį užpildo jam / jai patogiu metu (ne daugiau 40 proc.).
2025 m. apklausos duomenimis žvejai mėgėjai galėjo sugauti 807 vnt. lašišų ir 513 vnt. šlakių, iš kurių savo reikmėms buvo pasilikta apie 135 vnt. (bendras svoris – 1026 kg) lašišų ir 67 vnt. (335 kg) šlakių, o atgal į vandens telkinius paleista apie 672 vnt. (3696 kg) lašišų ir 446 vnt. (1739 kg) šlakių.
Žuvivaisos departamento Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus darbuotojai vykdė žvejų-mėgėjų apklausą apie ungurių žvejybą 2025 metais tiesioginio interviu būdu. Iš viso apklausoje dalyvavo 1022 respondentai, kurie sugavo 503 vnt. įvairaus dydžio ungurių.
Surinkti duomenys buvo pateikti TJTT Baltijos jūros žuvininkystės vertinimo darbo grupei (angl. Baltic Fisheries Assessment Working Group – WGBFAS), Baltijos jūros lašišų ir šlakių išteklių vertinimo darbo grupei (angl. Baltic Salmon and Trout Assessment Working Group – WGBAST), Ungurių darbo grupei (angl. Working Group on Eels – WGEEL) ir panaudoti metinės Europos Komisijai teikiamos ataskaitos apie Europos Sąjungos žvejybos laivyno ekonomiką (angl. Data call for economic, employment, effort datasets on the EU fishing fleets) rengimui.
2024 m. buvo įdiegta DCF IT platforma, skirta Darbo plano (ang. Work Plan, WP) ir Metinės ataskaitos (ang. Annual Report, AR) dokumentų rengimui, pateikimui bei vertinimui. Artimiausiais metais dokumentų pateikimas elektroniniu paštu bus palaipsniui nutrauktas, todėl visa dokumentų rengimo ir pateikimo eiga bus vykdoma naudojantis šia platforma. WP ir AR dokumentams rengti naudojami „Excel“ ir „Word“ šablonai, taip pat šiuos dokumentus galima pildyti tiesiogiai DCF IT platformoje, naudojant tuščius šablonus, kuriuos galima atsisiųsti ir atnaujinti neprisijungus, arba remiantis jau esamais WP dokumentais. DCF IT platforma automatiškai atlieka dokumentų validacijos patikras ir generuoja įspėjimus bei klaidas. Jei nustatomos klaidos, naudotojas turi atsisiųsti failą, ištaisyti neatitikimus ir iš naujo įkelti dokumentą. Tik po sėkmingos patikros platforma leidžia pateikti dokumentą EK išankstiniam vertinimui. DCF IT platformoje kaupiami visi patvirtinti darbo planai ar metinės ataskaitos. Tai palengvina naujų dokumentų rengimą bei leidžia išvengti netikslumų ir klaidų.
Atnaujinimo data: 2026-05-27
Taip pat skaitykite:
Žuvininkystės tarnybos specialistai vykdė kontrolės reidą Baltijos jūros priekrantėje
Dėl žvejybos stabdymo išnaudojus skirtą kvotą
Pradėti aštriašnipių eršketų, rečiausių Lietuvoje žuvų, žymėjimo darbai
Aukciono būdu paskirtos individualios žvejybos galimybės Baltijos jūroje