2025-09-23

Ekologija prasideda vandenyje: plėšriosios žuvys – gyvybiškai svarbus ekosistemų reguliatorius

Plėšriosios žuvys – tai vandens ekosistemų tvarkdariai, palaikantys natūralią pusiausvyrą. Jos minta kitais vandens gyventojais – žuvimis, varliagyviais – ir taip reguliuoja smulkių rūšių perteklių. Jei tokių žuvų sumažėtų, mailius ir mažos žuvelės imtų dominuoti, sunaikintų daug zooplanktono, o vandens telkiniai prarastų skaidrumą bei taptų palankūs dumblių žydėjimui. Plėšrūnės padeda išsaugoti zooplanktoną, kuris natūraliai valo vandenį, todėl jų įtaka ekologijai yra tiesioginė ir gyvybiškai svarbi.

Šios žuvys taip pat „išvalo“ silpnesnius ar sergančius individus, todėl populiacijos išlieka sveikesnės. Būdamos aukščiausiame mitybos grandinės lygmenyje, jos stabilizuoja visą ekosistemą ir neleidžia vienoms rūšims užgožti kitų. Ne mažiau svarbu, kad lašišos, unguriai, vėgėlės ar upėtakiai yra jautrūs vandens kokybei, tad jų gausa ar nykimas yra tarsi indikatorius, rodantis bendrą telkinio ekologinę būklę.

Kokios plėšriosios žuvys gyvena Lietuvoje?

Lietuvos vandens telkiniuose aptinkamos įvairios plėšriųjų žuvų rūšys: lydekos, ešeriai, starkiai (sterkai), šamai, vėgėlės, lašišos, šlakiai, margieji upėtakiai. Retesnės ir saugomos rūšys – europiniai unguriai. Iš viso mūsų vandenyse galima priskaičiuoti apie 10–12 dažniausiai sutinkamų rūšių, o įtraukus retas, migruojančias ar atkuriamas – net 15–20.

Plėšriųjų žuvų gausumas priklauso nuo vandens telkinio savybių. Didžiausias populiacijų tankis fiksuojamas lėtai tekančiose upėse, ežeruose ir didesniuose tvenkiniuose, kur pakankamai gilus vanduo ir augmenijos juostos suteikia slėptuvių bei neršto vietų. Lydekos dažniausiai laikosi augmenijos tankiuose ežerų pakraščiuose, ešeriai ir starkiai – ežeruose ir tvenkiniuose, o šamai – giliuose ežeruose ir upių vagose. Vėgėlės gyvena šaltame, švariame vandenyje dugno prieglobstyje, o migruojančios lašišos, šlakiai ir margieji upėtakiai – upėse.

Retesnė rūšis, tokia kaip ungurys, aptinkama tik tam tikruose regionuose, dažniausiai didesnėse upėse, ežeruose, kur vykdomi atkūrimo projektai. Plėšriosios žuvys gyvena ten, kur telkiniai turi pakankamai augmenijos ir maisto išteklių, o įveisiamos rūšys paskirstomos taip, kad atkurtų ekologinį balansą.

Žuvivaisos indėlis – atkuriant balansą vandenyse

Didžiąją dalį Žuvininkystės tarnybos į Lietuvos vandens telkinius išleidžiamų žuvų sudaro plėšriosios rūšys – net 80–85 proc. viso kiekio. Lydekos ir starkiai sudaro didelę dalį įveisiamų žuvų. Šios rūšys veisiamos ne tik žvejybos mėgėjų džiaugsmui – jos yra neatsiejama gamtosauginės veiklos dalis, padedanti atkurti nykstančias populiacijas, išsaugoti bioįvairovę ir palaikyti švarius, gyvybingus vandenis.

Modernizuojant žuvivaisos padalinius ir naudojant pažangias technologijas, įmanoma užauginti stiprias, atsparias žuvis, kurios lengviau prisitaiko gamtoje. Ši veikla leidžia ne tik palaikyti gausias vietinių rūšių populiacijas, bet ir įgyvendinti ambicingus atkūrimo planus, tokius kaip lašišinių žuvų ar aštriašnipių eršketų sugrąžinimas į Lietuvos upes.

Šiemet į vandens telkinius išleista daugiau nei 14 milijonų plėšriųjų žuvų

Per pirmąjį 2025 metų pusmetį Žuvininkystės tarnyba į Lietuvos upes ir ežerus išleido virš 14 milijonų plėšriųjų žuvų jauniklių. Darbai vykdomi pagal nacionalinį žuvivaisos planą, sudarytą remiantis mokslininkų rekomendacijomis.

Šiemet Lietuvos vandens telkiniai papildyti beveik 8,5 mln. vėgėlių, daugiau kaip 2 mln. lydekų ir panašiu kiekiu starkių. Taip pat į šalies upes išleista lašišų (42 tūkst. vnt.), šlakių (144,4 tūkst. vnt.) ir margųjų upėtakių (179 tūkst. vnt.).

Liepos mėnesį Lietuvos didieji ežerai ir tvenkiniai buvo papildyti dirbtiniu būdu išveistais ir paaugintais šamų jaunikliais.

Didelis dėmesys skiriamas europinių ungurių išteklių atkūrimui Lietuvoje: šiemet į vandens telkinius išleista daugiau nei 1,2 mln. šios nykstančios rūšies jauniklių.

Tarptautiniai projektai ir bendradarbiavimas

Žuvininkystės tarnyba aktyviai dalyvauja tarptautiniuose ir nacionaliniuose projektuose, kurių tikslas – tvari žuvininkystė ir sveikesni vandens telkiniai. Nuo 2024 m. kartu su Latvijos mokslininkais įgyvendinamas INTERREG programos projektas „Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimas tobulinant Baltijos lašišų ir sterkų auginimo metodus, siekiant tvaresnių, atsparesnių ir sveikesnių žuvų populiacijų“ (SPPwelfare). Tikimasi, kad numatytos veiklos ženkliai prisidės prie šių žuvų rūšių gerovės, padės palaikyti sveikas ekosistemas ir apsaugoti laukinių žuvų populiacijas.

Taip pat 2024 m. Žuvininkystės tarnyba prisijungė kaip partnerė prie svarbaus projekto „LIFE SIP Vanduo“, kurio tikslas – integruotas vandens išteklių valdymas Lietuvoje. Tarnyba šiame projekte atsakinga už plėšriųjų žuvų paauginimą Pietų regiono žuvivaisos skyriuje Simne, jų įveisimą į parinktus vandens telkinius bei taršos mažinimą Dovinės upėje.

Projekte numatyta taikyti biomanipuliacijos metodą – plėšriųjų žuvų pagalba sureguliuoti ekosistemų pusiausvyrą, mažinant perteklinių žolėdžių ir karpžuvių poveikį. Įveisimai plėšriosiomis žuvimis į Gamtos tyrimų centro mokslininkų atrinktus tinkamiausius ežerus bus vykdomi nuo 2025 iki 2030 metų. Šis projektas – puikus pavyzdys, kaip mokslo žinios ir praktinis darbas virsta ilgalaike investicija į švaresnius ir gyvybingesnius vandens telkinius.

Plėšriosios žuvys – gyvybingų, švarių ir turtingų bioįvairove vandens telkinių garantas

Plėšriosios žuvys yra ne tik žūklės objektas, bet ir gyvybiškai svarbus ekologijos variklis. Jos palaiko vandens skaidrumą, stabdo dumblių plitimą, padeda išlikti sveikoms žuvų populiacijoms ir yra natūralus indikatorius, rodantis, ar vandens telkinys yra sveikas ir darnus. Žuvininkystės tarnybos veikla – veisiant ir atkuriant plėšriąsias žuvis – užtikrina, kad Lietuvos ežerai, upės ir tvenkiniai išliktų gyvybingi, švarūs ir turtingi bioįvairove. Tai indėlis ne tik į šiandienos gamtos apsaugą, bet ir į ateities kartų teisę džiaugtis gyvaisiais vandenimis.

#EkologijosSavaite2025 | #EkologijosDiena2025 | #EKOlink | # WaterLife

Atnaujinimo data: 2025-09-25

Taip pat skaitykite:

Žuvininkystės tarnybos specialistai vykdė kontrolės reidą Baltijos jūros priekrantėje

Dėl žvejybos stabdymo išnaudojus skirtą kvotą

Pradėti aštriašnipių eršketų, rečiausių Lietuvoje žuvų, žymėjimo darbai

Aukciono būdu paskirtos individualios žvejybos galimybės Baltijos jūroje

Duomenų rinkimo programos pagrindas – žuvininkystės duomenų rinkimas