Ekologija prasideda vandenyje: Žuvininkystės tarnybos indėlis saugant retas ir nykstančias žuvis

Vandens telkiniai yra viena svarbiausių gamtinės aplinkos dalių. Juose gyvenančios žuvys ir kiti organizmai užtikrina natūralią ekosistemų pusiausvyrą. Kai kurios rūšys atlieka specifines funkcijas – skersnukiai reguliuoja dumblių augimą, o plėšriosios žuvys palaiko smulkiųjų žuvų populiacijų balansą. Todėl žuvų populiacijų mažėjimas turi tiesioginį poveikį visai vandens ekosistemai.

Žuvų populiacijų mažėjimo priežastys Lietuvoje

Žuvų nykimas daugiausia susijęs su žmogaus veikla ir aplinkos pokyčiais. Viena didžiausių grėsmių – upių tvenkimas ir užtvankos, kurios naikina natūralias nerštavietes ir trukdo migruojančioms žuvims pasiekti dauginimosi vietas. Taip pat svarbi vandens telkinių tarša, atsirandanti dėl žemės ūkio, pramonės bei buitinių nuotekų. Klimato kaita – vandens temperatūros svyravimai ir deguonies mažėjimas – dar labiau apsunkina žuvų išlikimą.

Intensyvi žvejyba anksčiau smarkiai sumažino eršketų išteklius, o invazinės rūšys konkuruoja su vietinėmis žuvimis dėl maisto ir buveinių. Dėl šių veiksnių biologinė įvairovė mažėja. Šiuo metu į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktos septynios žuvų rūšys: aštriašnipis eršketas, europinis ungurys, auksaspalvis kirtiklis, skersnukis, ežerinis sykas, vijūnas ir ežerinė rainė.

Kasmetinis žuvų jauniklių išleidimas į vandens telkinius

Žuvininkystės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos yra pagrindinė institucija, atsakinga už žuvų išteklių atkūrimą Lietuvos vandens telkiniuose. Tarnybos Žuvivaisos departamento Pietų, Rytų ir Vakarų regionų skyriuose – Simne, Laukystoje, Trakų Vokėje, Meškerinėje ir Rusnėje – dirbtiniu būdu veisiamos ir paauginamos apie 20 žuvų rūšių bei plačiažnypliai vėžiai.

Kasmet į valstybinius neišnuomotus vandens telkinius išleidžiama daugiau nei 15 mln. žuvų jauniklių. Apie 90 proc. visų Lietuvoje įveisiamų žuvų dirbtiniu būdu veisia ir paaugina Žuvininkystės tarnyba. Įveisiamos tiek populiarios, tiek nykstančios ir į Raudonąją knygą įtrauktos rūšys. Specialistai naudoja pažangiausias veisimo ir auginimo technologijas, o savo patirtimi dalijasi su užsienio kolegomis.

Saugomų ir nykstančių rūšių atkūrimas

Žuvininkystės tarnyba vykdo nykstančių žuvų ir vėžių rūšių populiacijų gausinimą, vadovaudamasi mokslininkų tyrimais ir rekomendacijomis. Veisiami ir į natūralius vandens telkinius paleidžiami skersnukiai, ūsoriai bei plačiažnypliai vėžiai.

Ūsorių populiacija pastaraisiais metais Lietuvos upėse smarkiai sumažėjo. Trakų Vokėje pradėta formuoti ūsorių reprodukcinių individų grupė, o 2019 m. buvo atliktas pirmasis dirbtinis veisimas. Tais pačiais metais į Neries upę paleista apie 4 tūkst. jauniklių.

Skersnukiai, viena rečiausių Lietuvos gėlavandenių žuvų, reguliuoja dumblių augimą ir palaiko upių ekosistemų pusiausvyrą, sudarydami tinkamas sąlygas kitų rūšių nerštui.

Vietinės plačiažnyplių vėžių rūšies populiacija taip pat atkuriama. Pirmenybė teikiama vandens telkiniams, kuriuose šios rūšies vėžiai istoriškai gyveno ir nėra natūralių priešų, pvz., ungurių ar invazinių vėžių.

Lašišinių ir plėšriųjų žuvų atkūrimas

Kasmet į Lietuvos upes išleidžiami lašišų, šlakių, margųjų upėtakių, seliavų bei Vištyčio ežero sykų jaunikliai. Nuosekliai vykdant žuvivaisos programas 2011 m. lašiša buvo išbraukta iš Lietuvos raudonosios knygos.

Plėšriosios žuvys – lydekos, sterkai, šamai – taip pat svarbios ekosistemų pusiausvyrai, todėl jų įveisimas yra nuolatinė Žuvininkystės tarnybos veiklos dalis.

Europinių ungurių atkūrimo programa

Europinis ungurys yra tarptautiniu mastu saugoma rūšis, kurios populiacija sumažėjo daugiau kaip 90 %. Nuo 2011 m. Lietuvoje įgyvendinamas Europinių ungurių išteklių valdymo planas.

Stiklinės stadijos unguriukai kasmet atgabenami iš Didžiosios Britanijos (ES narystės laikotarpiu) ir Prancūzijos į Žuvivaisos departamento Pietų regiono skyrių. Čia jie auginami saugiomis sąlygomis, kol įgauna jėgų ir patamsėja. Vėliau unguriukai paleidžiami į daugiau kaip 150 Lietuvos ežerų ir upių. Nuo 2011 m. į mūsų šalies vandenis jau išleista apie 14 mln. europinių ungurių.

Aštriašnipio eršketo atkūrimo programa

Nuo 2011 m. Žuvininkystės tarnyba kartu su tarptautiniais partneriais vykdo eršketų atkūrimo programą. Per šį laikotarpį į Neries ir Šventosios upes paleista daugiau kaip 437 tūkst. jauniklių. 2023 m. Simno žuvivaisos skyriuje įkurta eršketų reproduktorių bazė su individais, sveriančiais apie 50 kg ir daugiau. Rusnėje diegiamos uždarosios recirkuliacinės sistemos, siekiant efektyviau auginti šių žuvų jauniklius. Projektas finansuojamas Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo lėšomis.

Nuosekli veikla – pagrindas tvariems žuvų ištekliams

Kasmet milijonai žuvų jauniklių išleidžiami į valstybės vandens telkinius. Kryptinga ir nuosekli Žuvininkystės tarnybos veikla užtikrina vandens ekosistemų išsaugojimą, retų ir nykstančių rūšių populiacijų gausinimą bei Lietuvos įsipareigojimų Europos Sąjungai vykdymą. Tai būtina, kad Lietuvos vandens telkiniai išliktų gyvybingi ir biologiškai įvairūs.

#EkologijosSavaite2025 | #EkologijosDiena2025 | #EKOlink 

Atnaujinimo data: 2025-09-26

Taip pat skaitykite:

Žuvininkystės tarnybos specialistai vykdė kontrolės reidą Baltijos jūros priekrantėje

Dėl žvejybos stabdymo išnaudojus skirtą kvotą

Pradėti aštriašnipių eršketų, rečiausių Lietuvoje žuvų, žymėjimo darbai

Aukciono būdu paskirtos individualios žvejybos galimybės Baltijos jūroje

Duomenų rinkimo programos pagrindas – žuvininkystės duomenų rinkimas