INTERREG bendradarbiavimas lašišų gerovei: probiotikais grįsti sprendimai tvariai akvakultūrai
Akvakultūrai sparčiai intensyvėjant, vis daugiau dėmesio skiriama tvariems būdams gerinti žuvų augimą ir atsparumą ligoms. Viena iš perspektyvių priemonių – probiotikų naudojimas pašaruose, tačiau jų veiksmingumas skirtingose žuvų vystymosi stadijose vis dar tiriamas.
Nuo 2024 m. įgyvendinamas INTERREG VI-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo programos projektas Nr. LL-00133 „Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimas tobulinant Baltijos lašišų ir sterkų auginimo metodus, siekiant tvaresnių, atsparesnių ir sveikesnių žuvų populiacijų“ (SPPwelfare) skirtas spręsti vienus aktualiausių šiuolaikinės akvakultūros iššūkių – žuvų sveikatos, gerovės ir auginimo tvarumo klausimus.
Žuvininkystės tarnyba, įgyvendindama projektą, siekia įvertinti probiotikais papildyto pašaro poveikį Atlantinėms lašišoms (Salmo salar), auginamoms recirkuliacinėse sistemose. Latvijos Maisto saugos, gyvūnų sveikatos ir aplinkos mokslinis institutas „BIOR“ probiotikų poveikį lašišoms vertina atvirose vandens apytakos sistemose.
Probiotikai akvakultūroje: nuo teorijos iki praktikos
Intensyvi akvakultūra neišvengiamai susijusi su padidėjusiu žuvų stresu, kuris neigiamai veikia jų imuninę sistemą, augimo greitį ir bendrą fiziologinę būklę. Ilgalaikis stresas didina ir infekcinių ligų riziką, todėl tradiciškai buvo plačiai naudojami antibiotikai. Tačiau jų vartojimas kelia antimikrobinio atsparumo grėsmę ir nebeatitinka tvarios žuvininkystės principų.
Probiotikai – gyvi mikroorganizmai, teigiamai veikiantys organizmo mikrobiotą – pastaraisiais metais vis dažniau vertinami kaip veiksminga ir saugi alternatyva. Tyrimai rodo, kad jie gali pagerinti virškinimo procesus, skatinti efektyvesnį pašaro pasisavinimą, stiprinti imuninę sistemą ir stabilizuoti mikrobiologinę aplinką auginimo sistemose. Latvijos partnerių patirtis papildė šį mokslinį pagrindą praktinėmis įžvalgomis apie probiotikų poveikį žuvų gerovei realiomis auginimo sąlygomis.
Tyrimų eiga ir bendros Lietuvos–Latvijos pastangos
Projekto tyrimai buvo vykdomi glaudžiai bendradarbiaujant Lietuvos ir Latvijos žuvivaisos bei mokslo institucijų specialistams. Lietuvoje tyrimai atlikti Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos departamento Rytų regiono žuvivaisos skyriuje Meškerinėje, naudojant modernias uždaras recirkuliacines akvakultūros sistemas, leidžiančias tiksliai kontroliuoti vandens kokybės parametrus.
Buvo tiriamos dvi Atlantinių lašišų (Salmo salar) vystymosi stadijos – paauginti jaunikliai ir šiųmetukės (0+ amžiaus) žuvys. Kontrolinės grupės buvo šeriamos įprastu pašaru, o tiriamosios – tuo pačiu pašaru, papildytu Latvijoje pagamintu biologiniu preparatu „Smart Fishery“. Tokia metodika sudarė sąlygas objektyviai įvertinti probiotikų poveikį augimo rodikliams, kūno kondicijai ir bendrai žuvų būklei.
Akivaizdi probiotikų nauda šiųmetėms lašišoms
Lietuvos ataskaitos rezultatai parodė, kad probiotikais papildytas pašaras turėjo reikšmingą teigiamą poveikį 0+ amžiaus lašišų augimui. Šios žuvys pasižymėjo didesniu vidutiniu kūno svoriu ir geresniu įmitimo koeficientu, palyginti su kontrolinės grupės individais. Probiotikais šertos lašišos buvo vidutiniškai apie 6,5 proc. sunkesnės.
Šie rodikliai leidžia daryti išvadą, kad probiotikai pagerino pašaro panaudojimo efektyvumą ir medžiagų apykaitos procesus. Geresnė kūno kondicija rodo ir stabilesnę fiziologinę būklę, kuri yra itin svarbi tolesniam žuvų augimui bei sėkmingam prisitaikymui prie intensyvių auginimo sąlygų.
Neryškios, bet svarbios tendencijos
Tiriant lašišas nuo ankstyvosios – paaugintų jauniklių – stadijos, tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje nenustatyta reikšmingų skirtumų pagal kūno ilgį ar svorį. Vis dėlto fiksuotos tam tikros teigiamos tendencijos – šiek tiek geresnė kūno kondicija ir stabilesni augimo rodikliai probiotikais šertose grupėse.
Šie rezultatai leidžia manyti, kad ankstyvosiose vystymosi stadijose probiotikų poveikis gali būti labiau susijęs ne su greitesniu augimu, o su žarnyno mikrobiotos formavimu ir ilgalaikės žuvų sveikatos stiprinimu. Tai ypač svarbu vertinant žuvų atsparumą stresui ir ligoms vėlesniais augimo etapais.
Latvijos patirtis: poveikis vandens kokybei ir žuvų atsparumui
Latvijos ataskaitoje išsamiai nagrinėjamas probiotikų poveikis ne tik pačioms žuvims, bet ir visai recirkuliacinių sistemų ekosistemai. Nustatyta, kad probiotiniai mikroorganizmai padeda stabilizuoti mikrobiologinę pusiausvyrą vandenyje, slopina patogeninių bakterijų plitimą ir prisideda prie geresnės vandens kokybės palaikymo.
Be to, Latvijoje atlikti tyrimai parodė, kad probiotikų taikymas gali sumažinti žuvų mirtingumą, pagerinti jų atsparumą stresui ir sumažinti antibiotikų poreikį. Tai ypač svarbu siekiant didinti žuvų gerovę ir kartu mažinti akvakultūros poveikį aplinkai.
Probiotikai – tvarios akvakultūros kryptis
Apibendrinus Lietuvos ir Latvijos tyrimų rezultatus, galima teigti, kad probiotikų taikymas yra perspektyvi ir moksliškai pagrįsta priemonė Atlantinių lašišų auginime. Didžiausia nauda nustatyta šiųmetėms (0+ amžiaus) lašišoms, kurių augimo ir kūno kondicijos rodikliai reikšmingai pagerėjo.
INTERREG programa sudarė sąlygas efektyviam tarpvalstybiniam bendradarbiavimui, leidusiam sujungti mokslines žinias ir praktinę patirtį. Projekto rezultatai prisideda prie tvaresnės, atsakingesnės ir inovatyvesnės akvakultūros plėtros Baltijos regione, kartu stiprindami žuvų gerovę ir biologinės įvairovės išsaugojimą.
Daugiau informacijos apie 2021–2027 metų Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo programos INTERREG VI-A projektą galite rasti interneto svetainėse www.latlit.eu ir oficialioje Europos Sąjungos svetainėje www.europa.eu.
Atnaujinimo data: 2025-12-29
Taip pat skaitykite:
Žuvininkystės tarnybos specialistai vykdė kontrolės reidą Baltijos jūros priekrantėje
Dėl žvejybos stabdymo išnaudojus skirtą kvotą
Pradėti aštriašnipių eršketų, rečiausių Lietuvoje žuvų, žymėjimo darbai
Aukciono būdu paskirtos individualios žvejybos galimybės Baltijos jūroje
Duomenų rinkimo programos pagrindas – žuvininkystės duomenų rinkimas