INTERREG VI-A projektas: pažangūs sterkų veisimo metodai ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas

INTERREG VI-A projektas – tai reikšminga iniciatyva, kuria siekiama tvariai tobulinti žuvų, ypač Baltijos lašišų ir sterkų, auginimo metodus Lietuvoje ir Latvijoje. Nuo 2024 m. kovo įgyvendinamas projektas Nr. LL-00133 „Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimas tobulinant Baltijos lašišų ir sterkų auginimo metodus, siekiant tvaresnių, atsparesnių ir sveikesnių žuvų populiacijų“(SPPwelfare) orientuotas į tris pagrindines veiklų kryptis. Viena jų – dirbtinis sterkų veisimas ir jų paauginimo metodų tobulinimas (WP2).

Sterkai – viena vertingiausių žuvų tiek verslinei, tiek mėgėjiškai žvejybai. Jie vertinami ne tik dėl neriebios, švelnaus skonio mėsos, bet ir dėl svarbaus ekologinio vaidmens. Sterkai, būdami plėšrūnai, padeda reguliuoti smulkių žuvų populiacijas ir palaiko ekologinę pusiausvyrą vandens telkiniuose. Natūralių sterkų populiacijų atkūrimas ir palaikymas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis specifinių žinių bei didelio kruopštumo.

Dirbtinis sterkų veisimas Rusnėje: iššūkiai ir stebimi rezultatai

Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos departamento Vakarų regiono žuvivaisos skyrius Rusnėje, sterkus pradėjo veisti dar 1993 m. Šiandien Rusnė – viena svarbiausių vietų Lietuvoje, aprūpinanti tiek Kuršių marias, tiek upes ir ežerus ne tik sterkų, bet ir aštriašnipių eršketų bei vėgėlių jaunikliais.

Sterkų reproduktoriai, vadovaujantis Žemės ūkio ministerijos patvirtintu reproduktorių gaudymo planu, gavus Aplinkos apsaugos agentūros leidimą, kasmet sugaunami gamtoje. Ši kontrolė būtina siekiant užtikrinti, kad veisimo procesas vyktų atsakingai, nekenkiant natūralioms populiacijoms.

Šiais metais iš gamtoje sugautų sterkų gauti ikrai buvo sėkmingai apvaisinti ir inkubuoti. Išsiritusios lervutės buvo paaugintos iki tinkamo dydžio įveisimui. Į Lietuvos vandens telkinius, numatytus nacionaliniame žuvivaisos plane, išleista 2,37 mln. sterkų jauniklių. Šiomis plėšriosiomis žuvimis papildyti šie vandens telkiniai: Kertuojai (Molėtų r.), Dysnai ir Linkmenas (Ignalinos r.), Antalieptės HE tvenkinys (Zarasų r.), Smulkis (Anykščių r.), Didžiulis ir Totoriškių ež. (Trakų r.), Širvys (Vilniaus r.), Baltosios Ančios (Lazdijų r.), Kernų ir Skuodo tvenkiniai (Skuodo r.) bei Beržoras ir Ilgis (Plungės r.).

Apie 2 mln. Rusnėje paaugintų plėšrūnių buvo perduota Pietų regiono žuvivaisos skyriams Simne ir Laukystoje tolimesniam paauginimui. Šiomis žuvimis papildomai bus įžuvinti valstybiniai vandens telkiniai rudenį. Dar 100 tūkstančių plėšrūnių palikta skyriuje INTERREG projekte numatytiems tyrimams atlikti.

Sterkų veisimas – tai procesas, neatsiejamas nuo gamtos dėsnių: patinėliai saugo lizdus, paruoštus nerštui, aktyviai juos gina ir net esant pavojui nesitraukia. Ši instinktyvi elgsena, nors naudinga gamtai, tampa iššūkiu dirbtiniam veisimui. Inkubacijos metu labai svarbi švara, deguonies kiekis ir atidi ikrų priežiūra. Patirtis rodo, kad patinai dažnai būna agresyvūs net savo patelėms, todėl po neršto pastarąsias rekomenduojama pašalinti.

Probiotikai – nauja galimybė žuvų sveikatai ir augimui

Svarbiausia naujovė INTERREG projekto veiklose – eksperimentas su probiotikais, kurio tikslas – įvertinti jų poveikį sterkų augimui, sveikatai ir išgyvenamumui. Probiotikai žuvininkystėje vis plačiau taikomi kaip ekologiška priemonė stiprinti imunitetą, gerinti pašarų įsisavinimą, mažinti ligų riziką.

Rusnės žuvivaisos skyriuje pusė tiriamų sterkų šeriama probiotikais praturtintu pašaru. Jie laikomi uždarose recirkuliacinėse sistemose (URS), kur kasdien stebimi žuvų ir aplinkos parametrai: vandens temperatūra, pH, ištirpusio deguonies kiekis, pašarų norma ir rūšis, mailiaus išvaizdos pokyčiai ir mirtingumas.

Atlikti žuvų matavimai parodė, kad vidutinis sterkiukų svoris – apie 3 gramai, tačiau išsiskyrė vienas probiotikais maitintas individas, pasiekęs net 41 g svorį ir 17 cm ilgį. Tai leidžia daryti prielaidas apie galimai reikšmingą probiotikų poveikį žuvų augimui, nors sisteminė analizė vyks paskutiniame projekto įgyvendinimo etape – kitąmet.

Bendradarbiavimas su Latvija: žinios ir rezultatai keliauja abipus sienos

Projektas remiasi abipusiu keitimuisi žiniomis su partneriais Latvijoje – BIOR institutu. Latvijos kolegos taip pat vykdo eksperimentą su probiotikais, naudodami identiškas sistemas. Kaip ir Lietuvoje, Latvijos patirtis rodo, kad sterkų dirbtinis auginimas reikalauja kruopštaus požiūrio: nuo neršto stimuliacijos iki prisitaikymo prie dirbtinio pašaro.

Latvijos žuvivaisos specialistai pažymi, kad didžiausi iššūkiai – tai jautrumas stresui ir ilgas laikotarpis, per kurį sterkai yra pripratinami prie sauso pašaro. Nepaisant to, pritaikius efektyvią mitybos schemą ir užtikrinus tinkamą mikrobiologinę aplinką URS sistemose, gaunami stabilūs jauniklių išgyvenamumo rodikliai.

Biologinis saugumas – ilgalaikė nauda visam regionui

Be praktinių veisimo darbų, projekto metu rengiamos biologinio saugumo gairės, padėsiančios žuvivaisos ūkiams valdyti rizikas: išvengti ligų protrūkių ir užtikrinti kokybišką žuvų auginimo procesą. Tai ypač svarbu mažinant riziką plisti patogenams, galintiems paveikti ne tik ūkiuose auginamas, bet ir laukinėse ekosistemose gyvenančias žuvis.

Apibendrinimas: sterkai – ne tik žuvis, bet ir vertybė

Sterkų dirbtinis veisimas Lietuvoje – daugiau nei technologinis procesas. Tai atsakingas darbas, padedantis stiprinti biologinę įvairovę, atkuriantis žuvų išteklius, o kartu – leidžiantis mėgautis žvejyba ateities kartoms. INTERREG projektas ne tik leidžia taikyti modernius auginimo metodus, bet ir sustiprina regioninį bendradarbiavimą bei žinių mainus tarp Lietuvos ir Latvijos.

Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos departamento Vakarų regiono žuvivaisos skyriaus Rusnėje darbas, Latvijos kolegų eksperimentai, probiotikų įdiegimas ir biologinio saugumo gairių kūrimas – tai ryškūs žingsniai link tvarių, atsparesnių ir sveikesnių žuvų populiacijų.

Daugiau informacijos apie 2021–2027 metų programos Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo projektą INTERREG VI-A galite rasti interneto svetainėse: www.latlit.eu ir oficialioje Europos Sąjungos svetainėje www.europa.eu.

Atnaujinimo data: 2025-08-20

Taip pat skaitykite:

Žuvininkystės tarnybos specialistai vykdė kontrolės reidą Baltijos jūros priekrantėje

Dėl žvejybos stabdymo išnaudojus skirtą kvotą

Pradėti aštriašnipių eršketų, rečiausių Lietuvoje žuvų, žymėjimo darbai

Aukciono būdu paskirtos individualios žvejybos galimybės Baltijos jūroje

Duomenų rinkimo programos pagrindas – žuvininkystės duomenų rinkimas