Kaune aptarti žuvų išteklių tvarumo iššūkiai: tarptautinis bendradarbiavimas kuria vertę mokslui ir visuomenei

2026 m. vasario 12–13 d. Kaune vyko tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Žuvų ištekliai, tvarumas ir ateities iššūkiai“. Renginys tapo baigiamuoju 2021–2027 m. INTERREG VI-A Latvijos–Lietuvos bendradarbiavimo programos projekto „Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimas tobulinant Baltijos lašišų ir sterkų auginimo metodus, siekiant tvaresnių, atsparesnių ir sveikesnių žuvų populiacijų“ (SPPwelfare) Nr. LL-00133 akcentu.

Konferencijoje dalyvavo svečiai iš užsienio – Italijos Pizos universiteto, Toskanos regiono Žemės ūkio ir kaimo plėtros direktorato, taip pat Vokietijos Leibnico gėlavandenių ekologijos ir vidaus vandenų žuvininkystės instituto, Europos žuvininkystės kontrolės agentūros (EFCA), Lietuvos Respublikos Seimo nariai, Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos atstovai, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų darbuotojai, Latvijos Maisto saugos, gyvūnų sveikatos ir aplinkos mokslinio instituto BIOR mokslininkai, taip pat Vilniaus ir Klaipėdos universitetų, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Gamtos tyrimų centro, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto, Žuvininkystės tarnybos specialistai.

Renginį atidarė Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktorius Tomas Kazlauskas, pabrėžęs, kad tarptautinis bendradarbiavimas leidžia efektyviau spręsti bendrus iššūkius ir kurti ilgalaikę vertę mokslui, aplinkai bei visuomenei.

Žuvivaisos departamento direktorius Justas Poviliūnas konferencijos dalyviams pristatė Žuvininkystės tarnybos tikslus ir misiją – į valstybės vandens telkinius įveisti vertingas, saugomas ir retas žuvis bei vėžius, siekiant išsaugoti ir atkurti biologinę įvairovę. Jis taip pat apžvelgė Žuvininkystės tarnybos Pietų, Rytų, Vakarų regionų žuvivaisos skyriuose vykdomą žuvininkystės veiklą, naudojant uždaras recirkuliacines sistemas (URS) ir tvenkinius, naudojamus veisti ir auginti vertingas žuvų rūšis.

Projekto rezultatai – nuo probiotikų iki biologinio saugumo gairių

Latvijos Maisto saugos, gyvūnų sveikatos ir aplinkos mokslinio instituto BIOR atstovės Žanna Bertaitė, Santa Purvina ir Olga Revina pristatė Interreg projekto SPPwelfare tikslus ir pasiektus rezultatus. Tyrimai, atlikti uždarose recirkuliacinėse ir pratekančiose sistemose Lietuvoje bei Latvijoje, parodė, kad probiotikų naudojimas gali pagerinti žuvų augimo rodiklius, sustiprinti imunitetą, padidinti atsparumą stresui ir sumažinti antibiotikų poreikį, ypač ankstyvosiose vystymosi stadijose.

Projekte taip pat parengtos biologinio saugumo gairės žuvų ūkiams – praktinis kontrolinis sąrašas ir veiksmų planas, leidžiantys sistemingai vertinti rizikas ir stiprinti biologinį saugumą be didelių papildomų investicijų. Tarpvalstybinis bendradarbiavimas padėjo identifikuoti regionui būdingas grėsmes ir pasiūlyti realiai pritaikomus sprendimus.

Dėmesys išteklių atkūrimui ir apsaugai

Vilniaus universiteto ir Gamtos tyrimų centro mokslininkai pristatė lašišinių ir sykinių žuvų išteklių būklės analizę. Akcentuota, kad dirbtinis veisimas išlieka viena svarbiausių priemonių atkuriant populiacijas iki natūralių ekologinių ribų. 2000–2024 m. laikotarpiu vidutinė lašišų rituolių produkcija siekė apie 25 tūkst. vnt. per metus, o maksimaliai – daugiau nei 62 tūkst. vnt. Didžiausią dalį produkcijos generuoja Neries baseino upės.

Diskusijose pabrėžta, kad įžuvinimas turi būti vykdomas tik tinkamose buveinėse, atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, o verslinė žvejyba ežeruose, kuriuose įveisiamos sykų ar seliavų populiacijos, turėtų būti ribojama ar draudžiama.

Vokietijos Leibnico gėlavandenių ekologijos ir vidaus vandenų žuvininkystės instituto (IGB) atstovė Jessica Bathe-Peters skaitė pranešimą „Eksperimentai auginant aštriašnipį eršketą skirtingų spalvų baseinuose“. Pranešime aptarti tyrimų rezultatai parodė, kad net tokie aplinkos veiksniai kaip baseinų spalva gali turėti įtakos žuvų elgsenai, streso lygiui ir augimo rodikliams, todėl tinkamai parinkta auginimo aplinka tampa svarbia žuvų gerovės užtikrinimo dalimi.

Italijos Pizos universiteto mokslininkas Baldassare Fronte pristatė pranešimą „Tikslingos mitybos ir funkcinių ingredientų (nukleotidų ir β-gliukanų) poveikis žuvų gerovei ir sveikatai akvakultūroje“. Jis akcentavo, kad subalansuota mityba ir inovatyvūs pašarų sprendimai gali sustiprinti žuvų imuninę sistemą, pagerinti augimo efektyvumą bei sumažinti ligų protrūkių riziką, taip prisidedant prie tvaresnės ir konkurencingesnės akvakultūros plėtros.

Toskanos regiono Žemės ūkio ir kaimo plėtros direktorato atstovas Massimo Machetti skaitė pranešimą „Gamtotvarkos paslaugų organizavimas Toskanoje ir vietinės upėtakio formos (makrostigma) auginimas“. Pranešime pristatyta, kaip regioniniu lygmeniu derinami biologinės įvairovės išsaugojimo tikslai ir tradicinė akvakultūros veikla, išlaikant vietines žuvų rūšis bei stiprinant jų apsaugą.

Svarbus dėmesys skirtas ir kovai su neteisėta prekyba unguriais. Europos žuvininkystės kontrolės agentūros (EFCA) atstovas Vincent Chapel pristatė agentūros veiklą tarptautinio bendradarbiavimo operacijose, skirtose užkirsti kelią neteisėtam ungurių gabenimui ir prekybai. Pabrėžta, kad europinių stiklinių ungurių kontrabanda dėl didelės paklausos Azijos rinkose kasmet gali siekti iki 100 tonų, o nelegalios veiklos mastas vertinamas milijardais eurų. Ungurių apsauga yra Europos Sąjungos prioritetas – jų eksportas už ES ribų draudžiamas, o rūšis saugoma pagal CITES konvenciją, įpareigojančią valstybes stiprinti kontrolę visoje tiekimo grandinėje.

Akvakultūros sektoriaus iššūkiai ir ateities kryptys

Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos duomenimis, Lietuvos pramoniniuose tvenkiniuose veikia 20 įmonių, užimančių daugiau nei 10 tūkst. ha plotą, auginama per 20 žuvų rūšių, o daugiau nei pusė produkcijos užauginama ekologiškai. Tačiau sektoriaus atstovai pabrėžė būtinybę stiprinti valstybės paramą, skatinti inovacijų diegimą, kooperaciją bei jaunajai kartai patrauklių produktų kūrimą.

Praktinė dalis – modernios technologijos Simne

Antrąją konferencijos dieną dalyviai lankėsi Žuvininkystės tarnybos Pietų regiono žuvivaisos skyriuje Simne (Alytaus r.). Šis padalinys yra pagrindinė Vištyčio ežero sykų, seliavų, europinių šamų, lydekų, sterkų, lynų bei į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktų aštriašnipių eršketų veisimo ir paauginimo bazė.

Vizito metu pristatytos modernios uždaros recirkuliacinės sistemos, reproduktorių bandos, ypač – formuojama aštriašnipių eršketų motininė banda. Dalyviai turėjo galimybę praktiškai susipažinti su žuvų auginimo sąlygomis, mitybos ypatumais, ligų prevencijos priemonėmis ir tvenkininės žuvininkystės specifika.

Projektas SPPwelfare įgyvendinamas nuo 2024 m. kovo mėn. ir bus baigtas 2026 m. vasario 28 d. Jo tikslas – stiprinti tarpvalstybinį Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimą, diegiant moksliškai pagrįstus ir aplinkai draugiškus sprendimus Baltijos lašišų (Salmo salar) ir sterkų (Sander lucioperca) auginimo bei įveisimo srityse, gerinant žuvų gerovę, didinant atsparumą ligoms ir stiprinant biologinį saugumą.

Daugiau informacijos apie 2021–2027 m. Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo programą galima rasti interneto svetainėse www.latlit.eu ir www.europa.eu.

Atnaujinimo data: 2026-03-02

Taip pat skaitykite:

Žuvininkystės tarnybos specialistai vykdė kontrolės reidą Baltijos jūros priekrantėje

Dėl žvejybos stabdymo išnaudojus skirtą kvotą

Pradėti aštriašnipių eršketų, rečiausių Lietuvoje žuvų, žymėjimo darbai

Aukciono būdu paskirtos individualios žvejybos galimybės Baltijos jūroje

Duomenų rinkimo programos pagrindas – žuvininkystės duomenų rinkimas