Mokslu grįsti sprendimai tvariai akvakultūrai: INTERREG projektas atskleidė probiotikų naudą auginant starkius

Pastaraisiais metais akvakultūros sektoriuje vis daugiau dėmesio skiriama tvariems, aplinkai draugiškiems ir mokslu grįstiems žuvų auginimo sprendimams. Atsakant į šias tendencijas, Žuvininkystės tarnyba 2024 m. ėmėsi įgyvendinti INTERREG VI-A programos projektą Nr. LL00133 „Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimas tobulinant Baltijos lašišų ir starkių auginimo metodus, siekiant tvaresnių, atsparesnių ir sveikesnių žuvų populiacijų“. Projektas buvo vykdomas kartu su Latvijos Maisto saugos, gyvūnų sveikatos ir aplinkos moksliniu institutu BIOR.

Projekto tikslas – ieškoti praktinių ir efektyvių sprendimų, kurie prisidėtų tiek prie Baltijos lašišų ir starkių išteklių atkūrimo bei gausinimo, tiek prie konkurencingos, aplinkai draugiškos akvakultūros plėtros Lietuvos ir Latvijos regionuose.

Starkis – švarių vandenų simbolis ir ekosistemų pusiausvyros garantas

Starkas (Sander lucioperca) yra laikomas vienu svarbiausių švarių, geros ekologinės būklės vandenų indikatorių. Kaip plėšri žuvų rūšis, jis atlieka reikšmingą vaidmenį vandens telkinių ekosistemose – reguliuoja smulkesnių žuvų populiacijas, palaiko natūralią biologinę pusiausvyrą ir prisideda prie vandens telkinių ekologinės būklės gerinimo.

Starkių išteklių palaikymas ekonomiškai reikšmingame lygyje teigiamai veikia ne tik žuvininkystės ir akvakultūros sektorius, bet ir biologinę įvairovę bei aplinkos kokybę. Todėl šios rūšies auginimo metodų tobulinimas yra svarbus tiek aplinkosauginiu, tiek socialiniu ir ekonominiu požiūriu.

Tyrimai uždarose recirkuliacinėse sistemose: dėmesys žuvų sveikatai ir augimui

Įgyvendinant projektą Lietuvoje, Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos departamento Vakarų regiono žuvivaisos skyriuje Rusnėje buvo atlikti tyrimai laboratorinėmis sąlygomis uždarose recirkuliacinėse akvakultūros sistemose. Tyrimų tikslas – įvertinti, kaip probiotikais papildytas pašaras veikia starkių augimą ir sveikatą skirtingais jų vystymosi etapais.

Tyrimai buvo vykdomi su dviem starkių amžiaus grupėmis – paaugintu ankstyvos stadijos starkių mailiumi ir 0+ amžiaus starkių jaunikliais. Abi grupės buvo šeriamos standartiniu pašaru (kontrolinė grupė) ir pašaru, papildytu probiotikais (eksperimentinė grupė), stebint žuvų augimo rodiklius, įmitimo koeficientą bei bendrą jų būklę.

Ryškus probiotikų poveikis starkių mailiui

Tyrimų rezultatai parodė, kad ankstyvojoje vystymosi stadijoje probiotikais papildytas pašaras turėjo teigiamą poveikį starkių mailiui. Lyginant su kontrolinės grupės žuvimis, eksperimentinės grupės starkiai buvo didesnio kūno ilgio, sunkesni ir geriau įmitę.

Nors specifinis augimo greitis statistiškai reikšmingai nesiskyrė, bendras augimo progresas leidžia teigti, kad probiotikų taikymas ankstyvuoju laikotarpiu yra ypač perspektyvus. Būtent šiuo etapu formuojasi žuvų imuninė sistema ir žarnyno mikrobiota, nuo kurios priklauso tolimesnis žuvų atsparumas ligoms, streso tolerancija ir augimo potencialas.

0+ amžiaus starkiai: stabilūs rodikliai ir teigiamos tendencijos

Tuo tarpu 0+ amžiaus starkiams reikšmingų skirtumų tarp kontrolinės ir eksperimentinės grupių nenustatyta – jų kūno ilgis, svoris ir augimo tempai išliko panašūs. Vis dėlto tyrimų metu buvo stebima teigiama augimo tendencija, leidžianti daryti prielaidą, kad probiotikų poveikis šioje vystymosi stadijoje gali priklausyti nuo kompleksinių veiksnių, tokių kaip probiotikų sudėtis, dozavimas, žuvų fiziologinė būklė ar aplinkos sąlygos.

Probiotikai – žuvų gerovei ir aplinkosaugai

BIOR instituto moksliniai duomenys patvirtina, kad probiotikų naudojimas akvakultūroje yra viena perspektyviausių krypčių, siekiant gerinti žuvų gerovę ir mažinti neigiamą poveikį aplinkai. Probiotikai stiprina žuvų imunitetą, didina atsparumą ligoms ir stresui, gerina pašaro panaudojimą bei stabilizuoja vandens ir žarnyno mikroflorą.

Be to, probiotikų taikymas prisideda prie geresnės vandens kokybės, riboja patogeninių mikroorganizmų plitimą ir mažina antibiotikų naudojimo poreikį, taip užtikrinant didesnį aplinkosauginį saugumą.

Praktinė nauda privačiam akvakultūros sektoriui

Vienas svarbiausių INTERREG projekto rezultatų – praktinės rekomendacijos, biologinio saugumo gairės ir žuvų sveikatos vertinimo modeliai, kurie gali būti tiesiogiai taikomi privačiuose akvakultūros ūkiuose. Jie suteikia galimybę efektyviau valdyti žuvų auginimo procesus, mažinti ligų riziką, optimizuoti šėrimo strategijas ir didinti ūkių ekonominį efektyvumą.

Tai ypač aktualu augintojams, dirbantiems su jautriomis ir aukštos pridėtinės vertės rūšimis, tokiomis kaip starkis, kurių auginimas reikalauja tikslių, mokslu pagrįstų sprendimų.

Žuvivaisa ir ilgalaikis poveikis biologinei įvairovei

Žuvininkystės tarnyba, įgyvendindama nacionalinį žuvivaisos planą, kasmet reikšmingai prisideda prie starkių išteklių atkūrimo. Vien 2025 m. į vandens telkinius buvo išleista apie 2,4 mln. vnt., 2024 m. – 2,4 mln., o 2023 m. – apie 1,7 mln. starkių jauniklių. Ateityje, modernizavus žuvivaisos infrastruktūrą ir efektyvinant auginimo procesus, planuojama dar labiau didinti įveisiamų plėšriųjų žuvų, tarp jų ir starkių, kiekius.

Tvarus bendradarbiavimas – tvirti rezultatai

INTERREG programos projektas tapo reikšmingu pavyzdžiu, kaip tarptautinis bendradarbiavimas ir moksliniai tyrimai gali prisidėti prie ilgalaikės akvakultūros plėtros, žuvų gerovės stiprinimo ir aplinkos apsaugos. Projekto rezultatai sudaro tvirtą pagrindą tolesniam Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimui, diegiant inovatyvius, tvarius ir praktikoje pritaikomus sprendimus.

Daugiau informacijos apie 2021–2027 metų programos Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo projektą INTERREG VI-A galite rasti interneto svetainėse: www.latlit.eu ir oficialioje Europos Sąjungos svetainėje www.europa.eu.

Atnaujinimo data: 2026-02-15

Taip pat skaitykite:

Žuvininkystės tarnybos specialistai vykdė kontrolės reidą Baltijos jūros priekrantėje

Dėl žvejybos stabdymo išnaudojus skirtą kvotą

Pradėti aštriašnipių eršketų, rečiausių Lietuvoje žuvų, žymėjimo darbai

Aukciono būdu paskirtos individualios žvejybos galimybės Baltijos jūroje

Duomenų rinkimo programos pagrindas – žuvininkystės duomenų rinkimas