2023-10-17

Tarptautiniu mastu aptartos sėkmės ir iššūkiai, įgyvendinant europinių ungurių išteklių valdymo planą

Vertingų žuvų – europinių ungurių – populiacijos atkūrimui skiriamas didelis dėmesys. Ties išnykimo riba atsidūrusių žuvų išsaugojimu susirūpinta tarptautiniu mastu. Įgyvendinant „Europinių ungurių išteklių valdymo Lietuvoje planą“, Žuvininkystės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos per 2011–2023 metus į Lietuvos ežerus ir upes įveisė virš 10 milijonų europinių ungurių. Tokių pačių priemonių imasi ir kitos šalys, tačiau šių žuvų ištekliai visame jų paplitimo areale Europoje yra už saugaus biologinio limito ribų, o dabartinė ungurių žuvininkystė nėra tvari.

2023 m. spalio 12–13 d. Žuvininkystės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos suorganizavotarptautinę mokslinę konferenciją „Sėkmės ir iššūkiai, įgyvendinant europinių ungurių (Anguilla anguilla)išteklių valdymo planą“, kurios metu buvo aptarti ties išnykimo riba atsidūrusios žuvų rūšies išteklių atkūrimo, paramos išsaugojimo priemonėms, skirtoms ilgalaikiam žuvų išteklių atkūrimui, klausimai ir pasidalinta gerąja patirtimi.

Dvi dienas vykusioje konferencijoje dalyvavo užsienio svečiai iš Jungtinės Karalystės, Bosnijos ir Hercegovinos, Švedijos, Nyderlandų ir Latvijos, su kuriais Žuvininkystės tarnybos specialistai nuolat glaudžiai bendradarbiauja europinių ungurių išteklių atkūrimo klausimais. Taip pat renginyje dalyvavo Gamtos tyrimų centro ir Klaipėdos universiteto mokslininkai, svečiai iš Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų bei Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos nariai.

Konferencijos metu Žuvininkystės tarnybos atstovas apžvelgė europinių ungurių išteklių valdymo plano įgyvendinimą Lietuvoje 2013–2023 m. Gamtos tyrimų centro mokslininkai pristatė pranešimus „Ungurių migracijos pasroviui sėkmė: žinomi ir nežinomi veiksniai turintys įtakos sidabrinių ungurių judėjimui“ ir „Ungurių ištekliai Lietuvoje – praeityje, dabartyje, ateityje“.Užsienio kolegos pasidalino patirtimi apie ungurių apsaugą, pristatė atliktus mokslinius tyrimus, papasakojo apie esamą europinių ungurių populiacijos situaciją savo šalyje.

Antrąją konferencijos dieną organizuota pažintinė ekskursija į Kauno hidroelektrinę (HE), kurios veikla glaudžiai susijusi su Kauno marių ekosistema. Renginio dalyviai turėjo unikalią galimybę susipažinti su elektrinės istorija, veikla, technologija ir pagrindiniais įrenginiais. Aktyviai diskutuota apie Kauno hidroelektrinę (HE) įtaką žuvų ištekliams.

Reikia paminėti, kad „Ignitis gamybos“ valdoma Kauno HE užtikrina aplinkai pavojaus nekeliantį vandens lygio svyravimą Kauno mariose, kai Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė vykdo balansavimą ar likviduoja avarijas energetikos sistemoje (paima ar išleidžia didelius vandens kiekius iš Kauno HE tvenkinio).

Renginys organizuotas įgyvendinant „Ungurių išteklių valdymo plano įgyvendinimas Lietuvoje 2023 m.“ projektą, finansuojamą iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) lėšų.