Vilniuje aptarti INTERREG projekto rezultatai: žingsnis tvaresnės ir sveikesnės akvakultūros link

2026 m. sausio 21 d. Vilniuje įvyko Nacionalinis suinteresuotų šalių susitikimas, skirtas INTERREG programos projekto „Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimas tobulinant Baltijos lašišų ir sterkų auginimo metodus, siekiant tvaresnių, atsparesnių ir sveikesnių žuvų populiacijų“ (SPPwelfare), Nr. LL-00133, veiklų, rezultatų ir sukauptos patirties aptarimui.

Renginyje dalyvavo Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos nariai, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovai, Latvijos Maisto saugos, gyvūnų sveikatos ir aplinkos mokslinio instituto BIOR mokslininkai – projekto partneriai, Žuvininkystės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos darbuotojai bei kiti suinteresuoti dalyviai.

INTERREG programos projektas įgyvendinamas nuo 2024 m. kovo mėn. ir bus baigtas 2026 m. vasario 28 d. Projekto tikslas – stiprinti tarpvalstybinį Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimą, diegiant moksliškai pagrįstus ir aplinkai draugiškus sprendimus Baltijos lašišų (Salmo salar) ir sterkų (Sander lucioperca) auginimo bei įveisimo srityse, gerinant žuvų gerovę, didinant jų atsparumą ligoms ir stiprinant biologinį saugumą.

Renginį atidarė Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktorius Tomas Kazlauskas. Sveikinimo kalboje jis pabrėžė projekto reikšmę akvakultūros sektoriui ir žuvivaisai.

„Šis projektas yra svarbus žingsnis stiprinant mokslu grįstą požiūrį į žuvų auginimą, jų gerovę ir sveikatą. Projekto metu ieškota praktinių sprendimų, kurie prisideda ne tik prie Baltijos lašišų ir sterkų išteklių atkūrimo, bet ir prie tvaresnės, konkurencingesnės akvakultūros plėtros“, – pažymėjo T. Kazlauskas.

Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos departamento direktorius pristatė pranešimą „Žuvivaisos darbai Lietuvoje“, apžvelgdamas įstaigos misiją, funkcijas ir technologinius pajėgumus. Buvo akcentuota, kad Žuvininkystės tarnyba yra pagrindinė valstybinė institucija, vykdanti saugomų, retų ir ekologiškai svarbių žuvų rūšių įveisimą į valstybinius vandens telkinius, remiantis mokslinėmis rekomendacijomis ir užtikrinant biologinės įvairovės išsaugojimą. Pristatyti uždarų recirkuliacinių sistemų ir tvenkinių privalumai, auginant jautrias ir saugomas žuvų rūšis skirtinguose Lietuvos regionuose.

Latvijos Maisto saugos, gyvūnų sveikatos ir aplinkos mokslinio instituto BIOR atstovė Žanna Bertaitė pristatė INTERREG programos projekto tikslus, veiklų struktūrą ir pagrindinius sprendimus. Pranešime pabrėžta, kad gamta neturi valstybių sienų, todėl žuvų išteklių atkūrimas ir apsauga reikalauja suderintų veiksmų, vieningų standartų ir bendrų mokslinių tyrimų. Projektu siekiama mažinti antropogeninį poveikį aplinkai, riboti antibiotikų naudojimą akvakultūroje ir stiprinti biosaugą bei žuvų gerovę.

Didelio susidomėjimo sulaukė Žuvininkystės tarnybos ir BIOR mokslininkų pristatyti tyrimų rezultatai, susiję su probiotikų taikymu auginant lašišas ir sterkus. Pranešimuose, kuriuos skaitė Kazys Vainickas, Santa Purvina, Linas Lidžius ir kiti projekto dalyviai, aptarti tyrimai, atlikti uždarose recirkuliacinėse ir pratekančiose sistemose Lietuvoje bei Latvijoje. Tyrimų duomenys parodė, kad probiotikų naudojimas gali pagerinti žuvų augimo rodiklius, imunitetą, atsparumą stresui, sumažinti patogeninių bakterijų paplitimą ir antibiotikų poreikį, ypač ankstyvosiose vystymosi stadijose.

BIOR atstovė Olga Revina pristatė projekte parengtas biologinio saugumo gaires („Biosecurity guidelines“), skirtas žuvų ūkiams. Jose numatyti praktiniai įrankiai – kontrolinis sąrašas ir veiksmų planas, padedantys ūkiams sistemingai įsivertinti rizikas ir nuosekliai stiprinti biologinį saugumą  tiek recirkuliacinėse, tiek pratekančiose sistemose. Buvo atkreiptas dėmesys, kad tarpvalstybinis bendradarbiavimas leido identifikuoti regionui būdingas rizikas ir parengti sprendimus, pritaikomus be didelių papildomų investicijų.

Renginio metu vyko aktyvios diskusijos – dalyviai gausiai uždavinėjo klausimus, dalijosi praktinėmis įžvalgomis ir rodė didelį susidomėjimą projekto rezultatais. Pasak renginio organizatorių, toks aktyvus įsitraukimas patvirtina projekto aktualumą ir jo kuriamą pridėtinę vertę sektoriui.

„INTERREG programos projektas parodė, kad glaudus mokslo ir praktikos dialogas leidžia kurti sprendimus, kurie realiai prisideda prie tvaresnės akvakultūros ir sveikesnių žuvų populiacijų Baltijos regione“, – apibendrino vienas iš projekto partnerių atstovų.

INTERREG programos projektas reikšmingai prisideda prie ilgalaikės akvakultūros plėtros, žuvų gerovės stiprinimo ir aplinkos apsaugos, o jo rezultatai – biologinio saugumo gairės, sveikatos vertinimo modeliai ir praktinės rekomendacijos – sudaro tvirtą pagrindą tolesniam Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimui pasibaigus projektui.

Daugiau informacijos apie 2021–2027 metų programos Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo projektą INTERREG VI-A galite rasti interneto svetainėse: www.latlit.eu ir oficialioje Europos Sąjungos svetainėje www.europa.eu.

Atnaujinimo data: 2026-01-27

Taip pat skaitykite:

Žuvininkystės tarnybos specialistai vykdė kontrolės reidą Baltijos jūros priekrantėje

Dėl žvejybos stabdymo išnaudojus skirtą kvotą

Pradėti aštriašnipių eršketų, rečiausių Lietuvoje žuvų, žymėjimo darbai

Aukciono būdu paskirtos individualios žvejybos galimybės Baltijos jūroje

Duomenų rinkimo programos pagrindas – žuvininkystės duomenų rinkimas