„Europinių Ungurių Išteklių Valdymo Plano Įgyvendinimas Lietuvoje“

Projektą „Europinių ungurių išteklių valdymo plano įgyvendinimas Lietuvoje“ Nr. 3FNF-0-11-01 (toliau – projektas) įgyvendina Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba). Projektas parengtas pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos trečiosios prioritetinės krypties „Bendro intereso priemonės“ priemonės „Vandens faunos ir floros apsaugai ir plėtojimui skirtos priemonės“ veiklos sritį „Parama europinių ungurių išteklių valdymo planui Lietuvoje įgyvendinti“. 2011 m. gruodžio 21 d. Žuvininkystės tarnyba pasirašė sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos dėl paramos skyrimo projektui įgyvendinti.

Pagrindinis projekto tikslas – prisidėti prie ungurių išteklių atkūrimo Lietuvoje ir europinių ungurių areale, įgyvendinant 2009 m. gruodžio 22 d. Europos Komisijos sprendimu K(2009)10244 patvirtintą Ungurių išteklių atkūrimo planą Lietuvoje.

Uždaviniai – atkurti, apsaugoti europinių ungurių išteklius Lietuvoje ir vykdyti jų mokslinę stebėseną bei tyrimus.

2011 metais Žuvininkystės tarnybos iniciatyva ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-290 patvirtintu Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, 2011 m. planu į 21 valstybinės reikšmės vandens telkinį buvo įveista 134 tūkst. vnt. paaugintų europinių ungurių. Didžiausi įveisti ežerai: Baltųjų Lakajų, Kertuojų, Išnarų, Tauragno, Kretuono, Galuonų, Aiseto, esantys Ignalinos, Švenčionių, Utenos, Molėtų, Vilniaus rajonuose.

2012 m. pradžioje buvo įsigyta specializuota transporto priemonė europiniams unguriams pervežti iki paleidimo vietų.

2012 metų vasarai baigiantis įsigyta 440 tūkst. vnt. paaugintų europinių ungurių ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-165 patvirtintu Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, 2012 metais planu įžuvinta 110 valstybinės reikšmės tinkamų unguriams įveisti vandens telkinių Akmenės, Anykščių, Elektrėnų, Ignalinos, Kauno, Kėdainių, Kelmės, Klaipėdos, Kretingos, Kupiškio, Molėtų, Pagėgių, Pakruojo, Panevėžio, Plungės, Raseinių, Rokiškio, Skuodo, Šakių, Šilalės, Šilutės, Širvintų, Švenčionių, Tauragės, Telšių, Ukmergės, Utenos, Vilkaviškio, Vilniaus, Zarasų rajonuose. Didžiausi įveisti ežerai ir tvenkiniai: Rubikių, Galuonų, Kertuojų, Baltųjų Lakajų, Barstyčių, Platelių, Krokų lankos, Kretuono, Aiseto, Tauragno, Luodžio.

2013-ųjų pradžioje Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos skyriaus Laukystos poskyris buvo pritaikytas laikinai karantinuoti ir perlaikyti stiklinės stadijos europiniams unguriams iki paleidimo į vandens telkinius. Itin vėluojant pavasariui, stiklinės stadijos ungurius pirmą kartą Žuvininkystės tarnybos gyvavimo istorijoje teko auginti poskyryje įrengtos uždarosios vandens apytakos sistemos sąlygomis. Kadangi iš projekto lėšų buvo įsigytos konsultacijos technologiniais klausimais, Lenkijos ungurių augintojai suteikė svarbių žinių, todėl su šia užduotimi buvo sėkmingai susidorota.

2013 m. pavasarį į 28 unguriams gyventi tinkamus Lietuvos ežerus (13,8 tūkst. ha) įveista 1,2 mln. vnt. europinių ungurių jauniklių. Šios vertingos žuvys įveistos dešimtyje Lietuvos rajonų: Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Rokiškio, Skuodo, Švenčionių, Ukmergės, Utenos, Vilkaviškio, Zarasų.

2014 m. pavasarį į 62 unguriams gyventi tinkamus Lietuvos ežerus (15 tūkst. ha) įveista 380,5 tūkst. vnt. paaugintų europinių ungurių jauniklių. Šios vertingos žuvys įveistos septyniolikoje Lietuvos rajonų: Anykščių, Elektrėnų, Ignalinos, Kaišiadorių, Kelmės, Kupiškio, Molėtų, Rokiškio, Šilutės, Širvintų, Švenčionių, Tauragės, Ukmergės, Utenos, Vilkaviškio, Vilniaus, Zarasų.

2015 m. pavasarį į 32 unguriams gyventi tinkamus Lietuvos vandens telkinius įveista 449,4 tūkst. vnt. europinių ungurių jauniklių vienuolikoje Lietuvos rajonų: Elektrėnų, Ignalinos, Kaišiadorių, Kauno, Molėtų, Šilutės, Švenčionių, Trakų, Ukmergės, Utenos, Vilniaus.

2013 m. antrą pusmetį ir 2014 metais įvykdyti keturi tyrimai:

• europinių ungurių populiacijos išteklių atstatymo ir būklės monitoringas (I d.);

• europinių ungurių (sidabrinio ungurio stadijos) mirtingumo migruojant Lietuvos vidaus vandenyse vertinimas naudojant telemetriją;

• hidroelektrinių turbinų poveikio vertinimas, naudojant ženklintus ungurius, ir elektrinių turbinų parametrų vertinimas;

• įveisimo efektyvumo vertinimas, stebint įveistų ungurių išgyvenimą, apsikrėtimą parazitais, augimo tempus, lyčių santykį.

2015 m. atliktas europinių ungurių populiacijos išteklių atstatymo ir būklės monitoringas (II d.): ungurių amžiaus ir kilmės tyrimas bei parengtos europinių ungurių išteklių valdymo plano atnaujinimo rekomendacijos.

Per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį į Lietuvos vandens telkinius įveista 2,7 mln. vnt. europinių ungurių, iš kurių 10 proc. paženklinti mokslinės stebėsenos tikslais. Atlikti tyrimai stebint suaugusių ungurių migraciją iš ežerų į Kuršių marias ir į Baltijos jūrą, taip pat tirtas dirbtinių kliūčių, tokių kaip hidroelektrinių turbinų poveikis migruojantiems unguriams, atlikti paaugintų unguriukų įžuvinimo ežeruose efektyvumo tyrimai, tirta Kuršių marių ungurių populiacijos būklė, atlikta migruojančių ungurių kilmės analizė, tam, kad būtų nustatyta, ar unguriai atmigruoja į Kuršių marias patys, ar visi jie yra dirbtinio ežerų įžuvinimo pasekmė. Atlikti tyrimai, kuriais nustatyta, kad daugiau kaip 77 proc. ungurių perplaukia Kauno HES turbinas, žuvų mirtingumas dėl turbinų poveikio yra labai mažas.

Projektas baigtas įgyvendinti 2015 m. rugsėjo 30 d.

Projektas buvo viešinamas visą jo įgyvendinimo laikotarpį (2012–2015 m.).

Projekto vertė – 1,44 mln. eurų.

Laukystos poskyris prieš rekonstrukciją