Apie žuvivaisą

Kiekvienos šalies pareiga – teisingai įvertinti mažėjančius gamtos išteklius, užtikrinti efektyvų jų valdymą ir tvarkymą, rasti būdą juos naudoti racionaliai bei rūpintis jų atkūrimu. Žuvininkystės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos deleguota funkcija – atkurti ir gausinti žuvų išteklius valstybinės reikšmės vandens telkiniuose. Žuvų populiacijų būklę Lietuvoje lemia ne tik natūralus žuvų mirtingumas, bet ir antropogeninis poveikis, kuris, turint galvoje žvejų mėgėjų bei verslininkų skaičių, yra labai didelis.

Vienas iš efektyviausių ir plačiausiai taikomų būdų sparčiai gausinti žuvų išteklius yra žuvivaisa – ji net dešimt kartų veiksmingesnė už natūralų nerštą. Tam tikslui penkiuose technologiškai moderniuose Žuvivaisos departamento Pietų, Rytų ir Vakarų skyriuose nuolatos veisiamos ir auginamos įvairių rūšių žuvys. Atsižvelgdama į žuvų populiacijų būklę vandens telkiniuose bei mokslininkų rekomendacijas dėl žuvivaisos darbų, Žuvininkystės tarnyba kasmet į Lietuvos valstybinius vandens telkinius išleidžia iki 15 milijonų vienetų paaugintų žuvų – aštriašnipių eršketų, europinių ungurių, lašišų, šlakių, starkių, lydekų, europinių šamų, sykų ir dar dešimčių kitų žuvų rūšių. Vertinant procentais, Žuvininkystės tarnybos įveisiamų žuvų kiekis sudaro apie 90 procentų viso į Lietuvos valstybinius vandens telkinius įveisiamų žuvų kiekio. Pradėjus žuvis auginti uždarosiose recirkuliacinėse sistemose, naudoti subalansuotus pašarus ir palaikyti optimalų temperatūros režimą, dirbtinis žuvų veisimas ir paauginimas labai paspartėjo. Šiandien dirbtinis veisimas Lietuvoje tapo neatsiejama aštriašnipių eršketų, europinių ungurių ir lašišinių žuvų išteklių valdymo planų dalimi. Per pastaruosius ketverius metus tik Žuvivaisos departamento skyrių pastangomis į Lietuvos upes įveista beveik 1,5 milijono vienetų įvairaus amžiaus lašišų ir šlakių, o į ežerus – daugiau nei 6 milijonai vienetų europinių ungurių. Vykdomi Baltijos jūroje gyvenusių aštriašnipių eršketų įveisimo į Lietuvos upes darbai. 2011–2024 metais Žuvininkystės tarnyba į Neries ir Šventosios upes jau išleido daugiau nei 437 tūkstančius vienetų paaugintų aštriašnipių eršketų jauniklių, išveistų iš ikrų ir paaugintų Žuvininkystės tarnybos gamybiniuose poskyriuose. Aštriašnipių eršketų reintrodukcijos darbai yra ilgalaikiai, reikalaujantys kruopštumo, kantrybės ir nemažų darbo sąnaudų. Todėl šiems darbams būtini valstybės ir tarptautinės bendruomenės dėmesys bei sąžiningas ir atsakingas visuomenės elgesys

Dėl sėkmingai vykdomų žuvivaisos darbų gausėja ne tik saugomų, retų ir nykstančių rūšių žuvų populiacijos, bet ir vėžių populiacijos. Ypač svarbu išsaugoti vietines vėžių rūšis – plačiažnyplius ir siauražnyplius vėžius. Žuvininkystės tarnyba, vadovaudamasi vertingų žuvų išteklių gausinimo strategija bei kasmetiniais žuvų ir vėžių įveisimo planais, veisia ir į valstybinius neišnuomotus vandens telkinius išleidžia plačiažnyplius vėžius. Be to, pagal mokslininkų rekomendacijas ir kasmetinius žuvų ir vėžių gaudymo žuvivaisai planus gaudomi ir į numatytus vandens telkinius perkeliami siauražnypliai vėžiai. Pirmiausia įveisiami tie vandens telkiniai, kuriuose šie vėžiai istoriškai gyveno ir kuriuose nėra jų natūralių priešų – ungurių ir invazinių vėžių.