Apie žuvivaisą

Kiekvienos šalies pareiga teisingai įvertinti mažėjančius gamtos išteklius, užtikrinti efektyvų jų valdymą ir tvarkymą, rasti būdą juos naudoti racionaliai bei rūpintis jų atkūrimu. Žuvininkystės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos deleguota funkcija atkurti ir gausinti žuvų išteklius Valstybinės reikšmės vandens telkiniuose. Žuvų populiacijų būklę Lietuvoje lemia ne tik natūralus žuvų mirtingumas, bet ir antropogeninis poveikis, kuris, turint galvoje žvejų mėgėjų bei verslininkų skaičių, yra labai didelis.

Vienas iš efektyviausių ir plačiausiai taikomų būdų greitai ir efektyviai gausinti žuvų išteklius yra žuvivaisa – net dešimt kartų efektyvesnis žuvų veisimas nei natūralus nerštas. Tam tikslui penkiuose technologiškai moderniuose Žuvivaisos departamento Pietų, Rytų ir Vakarų skyriuose nuolatos veisiamos ir auginamos įvairių rūšių žuvys. Atsižvelgiant į žuvų populiacijos būklę vandens telkiniuose bei mokslininkų rekomendacijas žuvivaisos darbams, kasmet į Lietuvos valstybinius vandens telkinius Žuvininkystės tarnyba išleidžia iki 15 milijonų vienetų paaugintų žuvų – aštriašnipių eršketų, europinių ungurių, lašišų, šlakių, starkių, lydekų, europinių šamų, sykų ir dar dešimtis kitų žuvų rūšių. Įvertinus procentais, Žuvininkystės tarnybos įveisiamų žuvų kiekis sudaro apie 90 procentų nuo visų į Lietuvoje valstybinius vandens telkinius įveisiamų žuvų. Pradėjus žuvis auginti uždaros recirkuliacinės sistemos sąlygomis, naudojant subalansuotus pašarus, optimalų temperatūros režimą, žuvų dirbtinis veisimas ir paauginimas įgavo didelį pagreitį. Šiandien dirbtinis veisimas Lietuvoje tapo neatsiejama aštriašnipių eršketų, europinių ungurių lašišinių žuvų išteklių valdymo planų dalimi. Per pastaruosius ketverius metus tik Žuvivaisos departamento skyrių pastangomis į Lietuvos upes įveista beveik 1,5 milijono vienetų įvairaus amžiaus lašišų ir šlakių, į ežerus – daugiau nei 6 milijonai vienetų europinių ungurių. Vykdomi Baltijos jūroje gyvenusių aštriašnipių eršketų įveisimo į Lietuvos upes darbai. Per 2011–2024 metus Žuvininkystės tarnyba į Neries ir Šventosios upes jau išleido daugiau nei 437 tūkstančių vienetų paaugintų aštriašnipių eršketų jauniklių, išveistų iš ikrų ir paaugintų Žuvininkystės tarnybos gamybiniuose poskyriuose. Aštriašnipių eršketų reintrodukcijos darbai yra ilgalaikiai, reikalaujantys kruopštumo, kantrybės ir nemažų darbo sąnaudų. Todėl šiems darbams būtinas valstybės ir tarptautinis dėmesys bei sąžiningas ir atsakingas visuomenės elgesys.

Dėl sėkmingai vykdomų žuvivaisos darbų gausėja ne tik saugomų, retų ir nykstančių žuvų rūšys, o ir vėžių populiacijos. Ypač svarbu išsaugoti vietines vėžių rūšis – plačiažnyplius ir siauražnyplius vėžius. Žuvininkystės tarnyba, vadovaudamasi vertingų žuvų išteklių gausinimo strategija bei kasmetiniais žuvų ir vėžių įveisimo planais, veisia ir į valstybinius neišnuomotus vandens telkinius išleidžia plačiažnyplius vėžius. Be to, pagal mokslininkų rekomendacijas ir kasmetinius žuvų ir vėžių gaudymo žuvivaisai planus, gaudomi ir į numatytus vandens telkinius perkeliami siauražnypliai vėžiai. Pirmiausia įveisiami tie vandens telkiniai, kur šie vėžiai istoriškai gyveno, kur nėra natūralių jų priešų – ungurių ir invazinių vėžių.