Žuvivaisos departamento Vakarų regiono žavivaisos skyrius

Inkubacinis cechas buvo pastatytas 1958 m. siekiant kompensuoti Kauno HES statybos poveikį ir buvo skirtas žiobrių bei lašišinių žuvų ikrams inkubuoti. Vakarų Lietuvoje tai buvo vienintelis dirbtinio žuvų veisimo cechas. Ši vieta tam itin tinkama, nes aplinkui vilnija Kuršių marių, Nemuno, Atmatos ir Skirvytės vandenys.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Rusnės poskyriui atitekęs cechas buvo prastos būklės: radiatoriai buvo užšalę ir sutrūkinėję, langai – išdaužyti, siurblinė – apsemta gruntinio vandens, o viename dideliame ceche be penkiolikos penkių metrų ilgio vonių ir inkubacinio Veiso stovo daugiau nieko nebuvo. Vėliau keitėsi pavaldumas ir veisiamų žuvų rūšys. Iki 1995 m. poskyris (tuomet – departamentas) priklausė Aplinkos ministerijai, o nuo 1997 m. buvo prijungtas prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Keitėsi ir pavadinimai: Kuršių marių skyriaus Rusnės žuvivaisos ir aklimatizacijos įmonė, Kuršių marių skyriaus Rusnės žuvivaisos ir aklimatizacijos stotis, LVŽŽTC Rusnės filialas, Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Rusnės poskyris.

Rusnėje buvo inkubuojami lydekų, žiobrių, lašišų, šlakių, starkų, vėgėlių, karšių, šamų ir lynų ikrai.

2004 m. buvo prarasti tvenkiniai, dėl kurių prasidėjo ilgai trunkantys teismo procesai su bendrasavininkiu, turinčiu 1 proc. daugiau akcijų. 2007 m. Europos Sąjungos lėšomis buvo įrengta viena uždaroji recirkuliacinė sistema, kurios pagrindu vėliau įrengti du cechai. Juose pirmą kartą pradėti žuvų ikrų inkubavimo ir išsiritusių žuvyčių paauginimo darbai. 2007 m. buvo auginamos keturių rūšių žuvys: 500 tūkst. starkų, 6 tūkst. šamų, 800 tūkst. lynų ir 2,7 mln. vėgėlių.

2011 m., įgyvendinant tarptautinę programą, buvo pradėtos įsisavinti aštriašnipio eršketo veisimo technologijos, todėl buvo atsisakyta vėgėlės paauginimo (pažymėtina, kad vėgėlėms paauginti sąlygos nebuvo idealios, nes technologiškai neįmanoma pasiekti, kad gręžinio vandens temperatūra būtų 0,5 °C arba bent 2 °C). Kadangi trūko ne tik eršketų veisimo praktikos, bet ir teorinių žinių, pradžia nebuvo lengva. Šį procesą iliustruoja skaičiai: 2011 m. rudenį į Nerį ir Šventąją buvo išleista 1 540 vnt. aštriašnipių eršketukų, 2012 m. pavasarį – 178 vnt., 2012 m. rudenį – 5 600 vnt., 2013 m. pavasarį – 400 vnt., rudenį – 6 800 vnt., 2014 m. pavasarį – 1 200 vnt., rudenį – 7 000 vnt., o 13 200 vnt. eršketukų perduota Simno ir Laukystos poskyriams bei parduota kaimyninės Latvijos žuvininkams. Šie skaičiai rodo, kad ilgainiui įgijome daugiau patirties. Pažymėtina, kad pavasarį išleidžiami aštriašnipiai eršketai yra auginami per žiemą ir išleidimo metu vidutiniškai sveria kiek daugiau nei 400 gramų.

2014 m. vėl buvo gauta Europos Sąjungos lėšų, kuriomis finansuota sandėlio ir garažo rekonstrukcija, po kurios jie buvo pertvarkyti į trečiąjį uždarosios recirkuliacinės sistemos cechą. Jame jau auginami aštriašnipiai eršketai, kurių dalį planuojama užauginti kaip reproduktorius.

Rusnė (panoraminė nuotrauka), 2021 m.